Patarimai norintiems surengti vakaronę

I. Vakaronės gali būti:

1. Masinės:
mokyklose, kultūros centruose, per įvairius renginius, kai žmonės nepažystami, jų daug.
2. Draugų:
per draugų susibūrimus, šventes, gimtadienius, kai žmonių ne daug, patalpos nedidelės – butas, kambarys, troba, kiemas ar pan.

Draugų vakaronėms nieko ypatingo nereikia, užtenka kelių žmonių, kelių laisvų kvadratinių metrų grindų ir noro šokti. Jei jo yra, patirtis rodo, kad šokti galima visur: stotelėse, kalnų viršūnėse, net su pačiūžomis ant užšalusių Kauno marių (išbandyta). Ir groti galima netgi elementariausiu saldainio popieriuku. Šios vakaronės yra jūsų kūrybingumo reikalas, todėl jų smulkiai neanalizuosime.

II. Ko reikia rimtesnėms vakaronėms?

1. Praktinė pusė:
a. Patalpų.
b. Muzikos: muzikanto, kapelos, ar... CD (pvz. „Lipk ant sienų“ ).
c. Garso aparatūros.
d. Informacijos apie vakaronę : plakatai, skrajutės, „apšildančios“ prezentacijos, „iš lūpų į lūpas“, internetinės konferencijos, skelbimas www.vakarones.lt.
e. Vandens atsigaivinimui.

2. Socialinė pusė:
1. „Kritinės masės“: kelių mokančių arba labai norinčių išmokti šokti žmonių. Jie: pamoko, parodo pavyzdį, motyvuoja, sukuria gerą atmosferą. Galima pakviesti vietinį folkloro ansamblį.
2. Motyvacijos – kodėl žmogus turėtų bent pamėginti pašokti? (Linksma, susirandama draugų, įgyjama pasitikėjimo savimi, naudinga vykstant į užsienį, nebloga sporto šaka).

Norėdami tuo įsitikinti apklausėme apie 100 Šiaulių vakaronės dalyvių. Didžioji dalis jų šoko pirmą kartą.
Ką davė šokiai?

pažinčių -19;
drąsos -16;
patirties -23;
žinių -12;
pramogą -5;
išmokau šokti -7;
viską -5;
gerą nuotaiką -6
smagu šokti- 28;
įdomu šokti -7;
patinka -8;
skatina draugystę
kad išliktų lietuvių tradicijos-2 ;
kad supažindinti jaunimą su liaudies muzika ir šokiais -3;
nes jaunimui to reikia -3;
puikus atsipalaidavimo būdas ..

3. Geros atmosferos. Kaip ją sukurt? Ją kuria draugiškumas, jauki aplinka, smulkmenos, paprastas bendravimas, šypsenos, ledo laužimo žaidimai. Kūrybingai įterpti į vakarones, jie padeda sukurti bendrumo atmosferą.
4. Kūrybinės gyslelės.

Galima daryti viską. Pvz. neturint liaudies muzikos kompakto galima šokti liaudies šokius pagal bet kokią kitą muziką...


III. kaip vesti vakaronę?


1. Dažniausiai vakaronės eiga būna tokia: rateliai (jie apjungia) -> lengvesni šokiai (Kiaulė grikiuos, Transveras...) -> sudėtingesni šokiai -> šokiai-žaidimai (Grybų raut, karvelėli pilkas ir t.t.)
2. Kaip pamokyti naujo šokio?: Pora ant scenos rodo šokius (labai tinka kai maža kritinė masė, o besimokančių labai daug). Stabdyti šokį jo viduryje ir „šokantiems kviesti nešokančius“.
3. Lėtus ir greitus šokius groti pakaitomis, kad išvengtumėte greito nuvargimo.
4. Atsižvelgti į dalyvius – vaikai, paaugliai ir subrendę žmonės mėgsta skirtingus šokius. Mano patirtis rodo, jog:
a. Vaikai – ratelius, neporinius dūkimo šokius.
b. Paaugliai – neporinius šokius, lengvus linksmus porinius šokius..
c. Svarbu atsižvelgti į tai, ar šokėjai moka polką ir valsą, ar ne, nes mokantiems tokie šokiai atrodo lengvesni, o nemokantiems – neįveikiami.
5. Pakviesti vietinį folkloro ansamblį. Jie gali labai geranoriškai ir daug padėti, bet kartais gali išlįsti folkloristų „ligos“:
a. Šokti reikia sudėtingiausius sceninius šokius, ką čia tos „grečenikės“..
b. Jei nemoki šokti polkos, tai geriau išvis nešok.
c. Suaugę gali norėti vartoti svaigalus.
d. Stereotipinis mąstymas.

Todėl kviečiant ansamblį reikia paaiškinti, kam vakaronė skirta ir kokie yra tikslai.

Dėl visko galima susitarti!

P.S. Turime prisipažinti, kad mes taip pat nesame nei profesionalūs folkloristai, nei užkietėję vakaronių organizatoriai, todėl jokių taisyklių įvesti negalime... galime tik draugiškai patarti.

Kiekviena vakaronė gali būti unikalus meno kūrinys, todėl norime padrąsinti –

Eksperimentuokite!

Informacijos šaltinis: www.etnokultura.lt