Ekologiškas maistas – tai vertingi, turintys daug vitaminų, gerą skonį ir kvapą, neužteršti sintetinėmis cheminėmis medžiagomis (hormonais, antibiotikais, pesticidais, trąšomis), sintetiniais maisto priedais ir genetiškai modifikuotų organizmais (GMO) produktai.
Tokie produktai gaminami iš ekologinio ūkio augalinės ar gyvulinės kilmės žaliavų. Ekologiškai ūkininkaujant nenaudojamos sintetinės trąšos ir pesticidai, o taikomos technologijos pagrįstos augalų įvairove, sėjomainomis, natūralios kilmės mineralinių ir organinių trąšų naudojimu, natūraliais piktžolių, ligų ir kenkėjų kontrolės metodais.
Ekologiniuose gyvulininkystės ūkiuose gyvuliai ir paukščiai auginami atsižvelgiant į jų fiziologiją, elgesį, paveldimus poreikius, aprūpinami pakankamu kiekiu geros kokybės ekologiškais pašarais ir tinkama veterinarine priežiūra.
Ekologinis ženklinimas Lietuvoje
Ekologinis gaminių ženklinimas - tai sertifikavimas tų gaminių/paslaugų, kurie yra mažiau žalingi aplinkai ir sveikatai nei kiti tos pačios grupės produktai. Vartotojai tokius produktus gali atpažinti iš ekologinio ženklo - grafinis simbolio, pateikto prekės etiketėje, reklamoje ar kt.
Ženklinimas nėra privalomas, tai laisvanoriškas gamintojų, importuotojų ar pardavėjų pasirinkimas. Kad gaminiai galėtų būti žymimi ekologiniais ženklais, jie turi atitikti tam tikrus nustatytus kriterijus.
Ekologinis ženklinimas:
1.Mažina aplinkos taršą ir saugo sveikatą. Ekologiniu ženklu žymimi tie gaminiai, kurių gamybos metu naudojamos tokios žaliavos ir technologiniai procesai, kurie mažiau teršia orą, vandenį, dirvožemį bei sudaro mažiau atliekų. Tokie gaminiai ir iš jų susidarančios atliekos nekenkia žmonių sveikatai ir aplinkai.
2.Taupo gamtinius išteklius. Nustatyti kriterijai atsižvelgia į gaminių atliekų perdirbimo, antrinio panaudojimo galimybes, pakuotės kiekį. Be to, ženklintų produktų gamybos bei eksploatacijos metu sunaudojami mažesni kiekiai elektros energijos, vandens ir kt.
3.Leidžia patiems vartotojams pasirinkti mažiau kenksmingus aplinkai gaminius ar paslaugas ir tokiu būdu mažinti kenksmingą poveikį aplinkai ir sveikatai.
Didina pramonės įmonių konkurencingumą. Mažindamos energijos ir žaliavų sąnaudas produkcijos vienetui, įmonės gali padidinti produktyvumą – kartu su aplinkos apsaugos mokesčiais mažėja ir produkcijos savikaina. Be to, įmonėms atsiveria naujos verslo galimybės. Tai nulemia aiškus vartotojų prioritetų teikimas aplinkai ir mažai žalingi gaminiai sveikatai; investuotojų, partnerių reikalavimai, griežti valstybinių institucijų įstatymai. Lietuvoje ši tendencija dar nėra ryški, tačiau senosiose ES šalyse, kur aplinkos apsaugai skiriamas didžiulis dėmesys, rinkoje įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti gali tik įmonės, atsižvelgiančios į šiuos kriterijus.
Ekologiškas ūkininkavimas

Ekologiškai ūkininkauti – tai užauginti sveiką ir vertingą derlių, saugoti biologinę įvairovę ir mažinti aplinkos taršą.
Ekologiškai ūkininkaujant dirvožemio ir augalų gyvybingumą lemia gerai apgalvoti, suplanuoti ir natūralūs, nekenkiantys aplinkai, būdai.
Vengiant energijos ir maisto medžiagų nuostolių, aplinkos taršos, ekologinio ūkininkavimo sistema turėtų būti kaip uždaras augalų maisto medžiagų apykaitos ratas – nenaudojamos sintetinės trąšos ir augalų apsaugos priemonės. Jeigu neužtenka savame ūkyje sukauptų trąšų, tai tręšti ir dirvožemiui gerinti naudotinos papildomos organinės ir natūralios kilmės mineralinės trąšos.
Svarbu, kad laikytumėtės šių priemonių:
rinktis atsparias kenkėjams, ligoms bei piktžolėms augalų veisles;
sėti ir sodinti tik geros kokybės, sveikas sėklas ir augalus;
augalus sodinti tinkamose jiems augti vietose;
palaikyti gerą dirvos struktūrą ir derlingumą;
kompostuoti organines atliekas;
žemę tręšti racionaliai, naudoti organines (mėšlą, kompostus, žaliąsias trąšas, mulčią) bei natūralias mineralines trąšas;
niekada nepalikti dirvos pūdymuoti;
taikyti sėjomainą;
augalų apsaugai nuo kenkėjų bei ligų naudoti kartu biologinius, agrotechninius, mechaninius būdus, vengti sintetinių pesticidų.
Kodėl ekologiškas?
Priežastys, dėl kurių vis daugiau lietuvių linksta prie ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų ….
Tai sveika.
Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktai pasižymi maistingumu bei geromis savybėmis. Juose yra daugiau vitamino C ir būtiniausių mineralų: kalcio, magnio ir chromo taip pat priešvėžinių antioksidantų;
Tai saugu.(Nėra kenksmingų cheminių medžiagų).
Ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai neužteršti sunkiaisiais metalais, pesticidų likučiais nitratų pertekliumi, antibiotikais, hormonais, jų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų;
Ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai nėra genetiškai modifikuoti.
Pagal Lietuvoje galiojančias Ekologinio žemės ūkio taisykles, kurios suderintos su Europos Sąjungos dokumentais: reglamentais 2092/91, 1804/99, 331/2000 ir kt. genetiškai modifikuoti javai ir ingredientai neleidžiami;
Gyvulių gydymas ir profilaktinė veterinarija.
Ekologiniame gyvulininkystės ūkyje gyvulius galima gydyti augalinės, gyvulinės ar mineralinėmis medžiagomis. Gydant gyvulius, šiems vaistams teikiama pirmenybė prieš chemiškai susintetintus veterinarinius vaistus arba antibiotikus.
Griežti ekologiškiems žemės ūkio ir maisto produktams keliami reikalavimai.
Ekologiškas produktas visada bus paženklintas etikete, kurioje yra svarbiausia informacija: ekologiškų produktų sertifikavimo ženklas, gamintojas, jo sertifikavimo numeris, sertifikavimo darbus atlikusi sertifikacijos įstaiga. Ekologiškų produktų gamyba yra griežtai reguliuojama pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus.
Dėmesys laukinei gamtai.
Laikantis aplinkosauginių reikalavimų augalininkystei bei gyvulininkystei, geriau apsaugota aplinka - vanduo ir dirvožemis. Žmogus privalo garantuoti, kad vandens telkinyje ar miške esančios retų augalų ar laukinių gyvūnų rūšys jo žemėje bus išsaugotos ir prižiūrimos.
Tai skanu.
Daugelis žmonių renkasi ekologišką produkcija, kadangi, kaip jie sako, ji skanesnė. Ekologiški produktai pasižymi maistingumu bei geromis skoninėmis savybėmis.
Ir svarbiausiai.
Vartodamas ekologiškus produktus apsaugai savo būsimus vaikelius nuo alerginių susirgimų, išsigimimų.
Vartodamas ekologiškus produktus netiesiogiai saugai aplinką nuo jos naikinimo.
Mums ir olandai, ir danai vis primindavo nekartoti jų klaidų, kuomet išvystę intensyvų pramoninį chemizuotą ūkį "nušlavė" aplinką, tapo priklausomi nuo medikamentų ir gydytojų...
Planeta ir joje žmogus tūkstantmečius gyvavo ir dar ilgai gyvuos, o tas penkiasdešimtmetis su DDT, kitais pesticidais, su taip vadinamais "sintetiniais" maisto produktais bus prisimintas, kaip žiauri pamoka žmonijai.
Ko derėtų vengti
Dėmesio! Genetiškai modifikuotas maistas
Svetimi įterpti genai gali veikti ne visada taip, kaip yra tikimasi. Genų inžinerijos metu sudėtinga numatyti, kurioje DNR grandinės vietoje įsiterps svetimas genas ir kaip jis sąveikaus su esamais genais. 2004 metais dr. Schubert’o grupė Bostone sugalvojo būdą, kaip užauginti transgeninius (genetiškai modifikuotus) augalus, kurie turėtų padidintą vitamino B kiekį. Jie tikslingai planavo pasiekti konkretų vitamino B kiekį žaliosiose lapinėse daržovėse. Mokslininkų grupė užaugino tokius augalus. Vėliau, nustačius juose esantį vitamino B kiekį paaiškėjo, kad jo yra daug kartų mažiau nei buvo planuota. Tuomet daugeliui kilo mintis, kad dar daug nežinomų faktorių veikia genų inžinerijos metu.
Genetiškai modifikuotus produktus europiečiai dar vadina “Frankenšteino maistu”. Mokslininkai ir nepriklausomi ekspertai tvirtina, kad “Frankenšteino maistas” vartotojų sveikatai gali sukelti nenumatytas, neigiamas ir itin kenksmingas ilgalaikes pasekmes. Juk jau yra pastebėta, kad GM maiste gali būti naujų toksinų ir alergenų. Į organizmus įterpti antibiotikams atsparumą lemiantys genai gali patekti į žmogaus virškinamojo trakto bakterijas.
Tik kompanijos, kuriančios GM produktus teigia, kad jų sukurtas GM maistas yra saugus. Jų atliktus tyrimus kritikai atmeta, teigdami, kad šie yra paviršutininški ir skirti išsisukti nuo kitų mokslininkų atrastų problemų GM maiste. Biotechnologinių kompanijų poziciją gerai atspindi kartą vieno Monsanto direktorių ištarti žodžiai: “Mes neprivalome garantuoti GM maisto visiško saugumo, mums svarbiausia parduoti tiek, kiek įmanoma”.
Mokslininkai, atradę tam tikras problemas ir išreiškę kritiką prieš GM maistą, buvo prigrasinti, neteko pareigų, finansavimo ar tiesiog buvo išmesti iš darbo. Tai įrodo ir Dr. A. Pusztai atvejis. Šis mokslininkas atliko užsakomuosius tyrimus su genetiškai modifikuotomis bulvėmis. Į jas buvo įkeltas augalinės kilmės baltymas lektinas, kuris didina atsparumą kenkėjams. Eksperimentai parodė, kad jaunų žiurkių, kurios buvo maitintos šiomis bulvėmis, kepenys tapo stipriai pažeistos. Mokslininkas trumpo interviu per televiziją metu pateikė visuomenei šių eksperimentų faktus. Po kelių dienų jis buvo atleistas iš darbo. Tik po pusmečio, subūrus tarptautinę mokslinę komisiją, dr.A. Pusztai buvo „reabilituotas“.
Genų inžinerijos sukelti kenksmingi efektai sveikatai tęsis amžinai. Cheminis ar radiacinis užterštumas laikui bėgant mažėja, tačiau genetinės modifikacijos padarytos klaidos negali būti ištaisytos ir atsilieps visoms organizmo kartoms.
Genetiškai modifikuoti produktai Lietuvos prekyvietėse:
Šiais produktais prekiaujama prekybos centruose. Visi šie yra suženklinti – vartotojas informuojamas apie gamyboje naudotą aliejų pagamintą iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių.
DR. A. PUSZTAI IR GM BULVĖS
Sumaištis dėl GM maisto saugumo kilo Didžiojoje Britanijoje po to, kai Dr. Arpad Pusztai atliko užsakomuosius tyrimus su genetiškai modifikuotomis bulvėmis (į bulves buvo įkeltas augalinės kilmės baltymas lektinas, kuris didina atsparumą kenkėjams). Eksperimentai parodė, kad jaunų žiurkių, kurios maitintos šiomis bulvėmis, kepenys buvo stipriai pažeistos, o visa imuninė sistema labai nusilpo. Mokslininkas trumpo interviu per televiziją metu pateikė visuomenei šių eksperimentų faktus. Po kelių dienų jis buvo atleistas iš darbo, nebegalėjo naudotis savo eksperimentų duomenų banku, jam buvo uždrausta teikti bet kokią su minėtais eksperimentais susijusią informaciją. Tik po pusmečio, subūrus tarptautinę mokslinę komisiją, dr. A. Pusztai buvo "reabilituotas".
PAVELDIMUMO TYRIMAI
Neurofiziologijos instituto mokslinė bendradarbė Irina Jermakova (Ирина Ермакова) atliko keletą eksperimentų su žiurkėmis, bet juos užbaigti neleido - nutraukė finansavimą. Tačiau net ir tie gauti rezultatai šokiravo ne tik ją, bet ir daugelį pasaulio mokslininkų. Mokslininkė pasakojo, jog tyrimams išleido visas savo asmenines santaupas, be to jai finansiškai padėjo viena pažįstama moteris. Pirmojo eksperimento metu ji tyrinėjo žiurkių fiziologinę būklę ir jauniklių mirtingumą pirmojoje ir antrojoje kartoje. Pirmame bloke buvo tirta 30 patelių, padalintos į 4 grupes.
Pirmajai grupei kartu su įprastu maistu duodavo ir genetiškai modifikuotų (GM) sojos miltų. Antros grupės žiurkėms su pašaru duodavo nemodifikuotos sojos. Trečią grupę šėrė tik GM soja, o ketvirtoji (kontrolinė) grupė maitinosi įprastu pašaru be priedų.
Žiurkės maitintos iki poravimosi ir tik poravimosi metu, taip pat esant nėštumui ir laktacijos periodui. Iš viso gimė 221 jauniklis. Negatyvūs rezultatai buvo gauti grupėje „GM soja". Daugiau nei pusė žiurkiukų (51,6 %) iš pirmos kartos mirė per pirmąsias tris savaites, likusios gyvos buvo 1,5-2 kartus mažesnės, nei žiurkiukai iš kontrolinės grupės. Jie buvo nusilpę ir neišsivystę.
Įdomu tai, jog netgi grupėje „paprasta soja" pasireiškė žiurkiukų svorio sumažėjimas, nors, baltymingas pašaras turėtų duoti priešingus rezultatus. Kuomet buvo suporuotos likusios gyvos žiurkės iš grupės „GM soja", antros kartos palikuonių negimė iš vis. Kai kurias pateles iš grupės „GM soja" suporavus su sveikais patinais, palikuonių buvo, bet labai nusilpusių.
Kita eksperimentų serija tirta GM soja šertų žiurkių vidaus organų pakitimus. Rimti pataloginiai pakitimai aptikti kepenyse (jos buvo kaip rėtis) ir patinų sėklidėse (jos pamėlynavo). Širdis, smegenys, liaukos ir kiti organai nebuvo suspėti ištirti - eksperimentai buvo sustabdyti institutui patyrus milžinišką spaudimą iš GM gamintojų. Jie tiesiogiai kreipėsi į instituto prezidiumą, reikalaudami nutraukti sojos tyrimus, motyvuodami tuo, jog dabar toks didelis transgeninių produktų srautas į rinką, kad nieko jau negalima padaryti ir nereikia gąsdinti žmonių.
Tačiau mokslininkės tai nesustabdė ir po kelerių metų susitaupiusi pinigų ji vėl tęsia tyrimus. Šie pakartotiniai tyrimai daryti dar ir tam, kad būtų paneigta teorija, jog neigiamas poveikis žiurkėms atsirado dėl herbicidų, buvusių GM maiste. Manoma, kad transgeninėje sojoje, kuri atspari herbicidui (būtent tokia ir buvo tiriama), pastarasis gali kauptis joje ir neigiamai paveikti embrionus. Todėl buvo modifikuota žiurkių maitinimo schema: GM soja žiurkės maitintos tik likus dviem savaitėms iki žiurkių poravimosi ir 2-3 dienas poravimosi metu, o nėštumo ir laktacijos metu sojos nebuvo duodama. Tačiau rezultatai praktiškai identiškai atkartojo pirmųjų tyrimų rezultatus. Grupėje „GM soja" jauniklių mirtingumas viršijo 50 % , o iš likusių gyvų didelė dalis buvo fiziškai neišsivysčiusi.
Kadangi žiurkių organizmo sandara ir biochemija labai panaši į žmogaus, šie tyrimų rezultatai pakankamai kraupūs.
Dažniausiai pašalines reakcijas sukeliantys maisto priedai:
Dažai - TATRAZINAS E102, bei kiti - nuo E102 iki 155
Konservantai - BENZOINĖ RŪGŠTIS (210) IR KITI BENZOATAI (nuo 210 iki 219), SULFITAI (nuo E220 iki E227),NITRATAI IR NITRITAI (E250-E255).
Antioksidantai-E310-E312.
Emulsifikatoriai ir stabilizatoriai E414, E430, E431, E450-E455.
Miltų kėlėjai (kepimo milteliai) - GLUTAMATAI (E621, E622).
Saldintojai - SORBITOLIS E420, MANITOLIS E421.
Baltintojai-KALIO BROMIDAS E924, CHLORAS E925.
Informacija iš alergologo.
http://sveikasvaikas.lt - kenksmingų maisto priedų žinynas
Kas slepiasi po raide „E“?
Šiandien parduotuvėje sunkiai rastumėte produktą, kurio sudėtyje nėra raidelės E ir skaičių kombinacijos. Dažnai į jas nė nekreipiame dėmesio, niekam ne paslaptis, kad mūsų maistas „pagardintas” saldikliais, dažikliais, emulsikliais, konservantais ir t.t. Deja, beveik niekada nežinome, kas įeina į vieno ar kito „priedo” sudėtį. Skirtingi šaltiniai kartais pateikia ne visai vienodą informaciją.
Kodėl visgi rašoma E, o ne tikslus ingrediento pavadinimas?
Todėl, kad tik retas vartotojas pasidomės, kas slepiasi po viena ar kita kombinacija. O jei ir netyčia pasidomės, jokių pretenzijų negalės reikšti. Trumpa istorija: priėmus įstatymą dėl privalomo maisto produktų sudėties spausdinimo ant gaminio etiketės JAV iš pradžių kilo nemaža sumaištis dėl to, kad žmonės staiga sužinojo daugybę keistų ingredientų iš kurių gaminamas jų maistas ir neretai produktą padėdavo atgal į lentyną perskaitę, kad jų mėgstamoje bandelėje ar saldainyje yra arklio spermos ar jaučio skrandžio sulčių. Gamintojai su tuo nesitaikstė, tačiau vietoje to, kad keistų savo gaminių sudėtį, pareikalavo priimti įstatymą dėl „nesvarbių“ ingredientų trumpinimų. Ir pareikalavo gan nuožmiai. Taigi įstatymas buvo priimtas, pagrindžiant sprendimą tuo, kad per ilgi sudėties sąrašai ne visada telpa ant gaminio etiketės. Sprendimas pasirodė veiksmingas - dabar žmogus etiketėje randa keletą gerai žinomų „nepiktybinių“ ingredientų, pavyzdžiui, „miltai, vanduo“ ir t.t. ir eilė niekam nesuprantamų skaičiukų.
Gyvulinės kilmės maisto priedai
Kulinarinių riebalų, į kurių sudėtį įeina didelė dalis kiaulienos taukų, ir grynų kiaulienos taukų vartojimas turi ilgametes tradicijas. Dar ir šiandien sunkiai realizuojamų intensyviai penimų kiaulių riebalų perteklius nedeklaruotas patenka į daugelį kepinių, duonos gaminių, sluoksniuotą, minkštą arba trapią tešlą. Kepyklose daugiau vartojamas sviestas ir augaliniai riebalai, o į maisto pramonės gaminius daugiau dedama kiaulienos taukų. Kritika nukreipta į nedeklaruojamą pigių sterilių kiaulienos taukų masišką vartojimą produktuose, kuriuos, tarp kitko, valgo ir vegetarai. Kelia abejonių argumentas, kad, be šios suvartojimo formos, kiltų daug didesnių atliekų tvarkymo problemų. Tai nieko kito nereiškia, kaip tik tai, jog žmogaus medžiagų apykaita yra pati pigiausia ir paprasčiausia atliekų tvarkymo forma.
Maisto priedų, kurie gali būti gyvulinės kilmės, nėra mažai. Tai: raudonasis kochinelas (E 124), askorbilstearatas arba askorbilpalmitatas (E 304), glicerolis ir glicerolio esteris (E 422 ir E 445), riebalų rūgštys (E 470-475), stearino rūgštis (E 570), geležies-2-laktatas (E 585), glutamatas (E 620-625), gliceroltriacetatas (E 1518). Sąrašuose nebeliko cisteino, cistino (E 920, E 921), sieringos amino rūgšties, gaunamos iš kiaulių šerių arba žmogaus plaukų. Šių priedų nuo sukepimo pirmtakus šiandien vis dažniau keičia fermentiniai metodai. Žuvies taukai arba omega-3-riebalų rūgštys galioja ne kaip maisto priedas, bet kaip prieskonis.
Dažniausiai gyvuliniai ingredientai:
E101 (Riboflavinas, vitaminas B2)
E101(a) (Riboflavino-5-fosfatas)
E120 (dažai, gaminami iš smulkių vabzdžių „cochineal”, lietuviškai - skydamarių)
E153 (Anglis - manoma, kad „animal free” versija naudojama maisto gamybai, o gyvulinė naudojama kosmetikoje ir pan.)
E160(b) (Anatas, Biksinas, Norbiksinas)
E161(g) (Kantaksantinas)
E236 (Skruzdžių rūgštis)
E237 (Skruzdžių rūgšties natrio druska)
E238 (Skruzdžių rūgšties kalcio druska)
E270 (Pieno rūgštis)
E304 (Askorbipalmitatas, askorbilstearatas)
E322 (Lecitinas)
E325 (Natrio laktatas)
E326 (Kalio laktatas)
E327 (Kalcio laktatas)
E422 (glicerinas, gaminamas iš natūralių riebalų ir aliejų)
E430 (polyoxyethylene (8) stearate, polyoxyl (8) stearate) manoma, kad maisto gamybai šis ingredientas jau nebenaudojamas
E431 (polyoxyethylene (40) stearate, polyoxyl (40) stearate)
E432 (polyoxyethylene sorbitan monolaurate, polysorbate 20, tween 20)
E433 (polyoxyethylene sorbitan mono-oleate, polysorbate 80, tween 80)
E434 (polyoxyethylene sorbitan monopalmitate, polysorbate 40, tween 40)
E435 (polyoxyethylene sorbitan monostearate, polysorbate 60, tween 60)
E436 (polyoxyethylene sorbitan tristearate, polysorbate 65, tween 65)
E441 (Želatina) (nebegalioja)
E445 (medžio dervų glicerolio esteris)
E631 (Natrio inozinatas)
E470(a) (Riebiųjų rūgščių natrio, kalio ir kalcio druskos)
E470(b) (Riebiųjų rūgščių magnio druskos)
E471 (Riebiųjų rūgščių mono- ir digliceridai, natūralus emulsiklis ir miltų apdorojimo medžiaga)
E472(a) (Acto ir riebiųjų rūgščių mono- ir digliceridai)
E472(b) (Pieno rūgšties esteris)
E472(c) (Citrinos rūgšties esteris)
E472(d) (Vyno rūgšties esteris)
E472(e) (Mono- ir diacetilvyno rūgšties esteris)
E472(f) (Acto ir vyno rūgšties esteris)
E473 (Sacharozės riebiųjų rūgščių esteris)
E474 (Sacharozė)
E475 (Riebiųjų rūgščių poligliceridai)
E476 (poliglicerolio poliricinoleatas)
E477 (Riebiųjų rųgščių propilenglikolio esteris)
E478 (lactylated fatty acid esters of gylcerol and propane-1,2-diol)
E479(b) (termiškai oksiduotas sojų aliejus su riebiųjų rūgščių mono- ir digliceridais)
E481 (Natrio strearoil-2-laktatas)
E482 (Kalcio strearoil-2-laktatas)
E483 (Steariltartratas)
E485 (Želatina) (nebegalioja)
E491 (Sorbitano monostearatas)
E492 (Sorbitano tristearatas)
E493 (Sorbitano monolauratas)
E494 (Sorbitano monooleatas)
E495 (Sorbitano monopolmitatas)
E542 (Kaulų fosforas)
E570 (Riebalų rūgštis)
E572 (magnesium salts of fatty acids (including magnesium stearate); - calcium stearate)
E585 (geležies-2-laktatas)
E620 (Glutamo rūgštis, glutamatas)
E621 (Natrio glutamatas)
E622 (Kalio glutamatas)
E623 (Kalcio glutamatas)
E624 (Amonio glutamatas)
E625 (Magnio glutamatas)
E627 (Natrio guanilatas)
E635 (Natrio 5’-ribonukeotidas)
E640 (Glicinas, natrio glicinatas)
E901 (Bičių vaškas)
E904 (Šelakas, derva iš Laccifer lacca vabzdžių išskyrų)
E1518 (Glicerolio triacetatai)

Informacija iš patikimų šaltinių.
Laimės milteliai
Gyvename technologinio progreso amžiuje ir dažnai net nepagalvojame apie tai, kuo maitinamės. Paimkime kad ir prieskonių karalių – natrio glutamatą (E621), be kurio neįsivaizduojamas daugelio restoranų ir ypač greito maisto įstaigų egzistavimas. Šis sintetinis skonio sustiprintojas gali daryti tikrus stebuklus, pavyzdžiui, paversti prastos rūšies peršaldytą mėsą nepaprastu skanėstu. Priedas praktiškai neturi nei skonio, nei kvapo. Nenuostabu, kad dauguma virėjų beria jį vietoje druskos, o korporacijos žeriasi už stebuklingus miltelius kolosalius pelnus.E621 veikimo principas yra toks: pakliuvęs į organizmą, preparatas greitai prasiskverbia su krauju į smegenis ir sustiprina skonio pojūčius, tame tarpe ir signalus iš liežuvio skonio receptorių. Dėl to mūsų valgomas maistas pasidaro nepaprastai skanus. Realybėje gi patiekalas gaminamas iš pačių pigiausių produktų: faršo su mėsos pakaitalais, žemos rūšies ir peršaldytos mėsos, paukštienos, žuvies, jūros produktų, grybų ir t.t.
-
Šalia nenuginčijamų “privalumų”, natrio glutamatas turi ir trūkumų – po vartojimo jaučiamus galvos skausmus, širdies ritmo padažnėjimą, silpnumą raumenyse, mieguistumą, temperatūros pakilimą ir pan. Specialistai tvirtina, kad E621 gali sukelti alergiją ir neatitaisomai pažeidžia žmogaus smegenis ir yra ypač pavojingas vaikų sveikatai.
-
Daugybė tyrimų patvirtino, kad šios medžiagos vartojimas sukelia vaikui nebeatitaisomus regėjimo ir smegenų pažeidimus. Be to, vaikas (kaip ir suaugęs žmogus) pripranta prie natrio glutamato buvimo maiste. Nuo dažno E621 vartojimo skonio receptoriai praranda jautrumą, todėl dažnai jį vartojančiam žmogui maistas be papildo ima atrodyti beskonis. Tai viena iš priežasčių, dėl ko vaikai namuose atsisako patiekalų iš kokybiškų produktų, bes su didžiausiu džiaugsmu lekia į fastfūdą nusipirkti ko nors iš tenykštės produkcijos.Jau nebe pirmą dešimtmetį natrio glutamatas yra pagrindinis priešas daugybei organizacijų, kovojančių už sveiką maitinimąsi (ypač tai liečia vaikų maitinimąsi ir produktus vaikams). Tačiau iki šiol dėl kažkokių nepaaiškinamų, paslaptingų, beveik mistinių priežasčių ta kova šioms organizacijoms nesiseka. O gamintojai ir toliau gauna milžiniškus pelnus.Žinoma, restoranų lankytojai – toli gražu ne vieninteliai natrio glutamato vartotojai. Šis papildas dedamas į koncentratus (sriubas, sultinio kubelius), į stiklainiuose ir buteliuose pakuojamus padažus, konservus, pusfabrikačius. O ir daugelis supermarketuose parduodamų prieskonių mišinių turi savo sudėtyje trečdalį E621. teisingumo dėlei reikia pažymėti, kad natrio
glutamatas – anaiptol ne pats kenksmingiausias maisto priedas. Neretai virėjai ir maisto produktų gamintojai, siekiantys minimalizuoti išlaidas ir padidinti pajamas, kaip glutamato alternatyvą naudoja natrio inozinatą (E631) ir kalio glutamatą (E622). O šitie “prieskoniai” gali pridaryti dar didesnės žalos organizmui.
Kelia nerimą ir kiti maisto priedai su indeksu E. E128, vadinamas dar dažikliu “raudonu 2G” ir naudojamu daugiausiai dešrelių gamyboje, uždraustas Europos sąjungoje. Paskutiniai tyrimai, atlikti Europos maisto standartų agentūroje (EFSA), parodė, kad šis dažiklis metabolizuojasi į aniliną, kuris yra genotoksiškas, t.y. junginys, darantis mirtiną žalą DNR.Įdomu, kad daugumoje taip vadinamų išsivysčiusių šalių, visų pirma JAV ir Eurosąjungoje, maisto produktų, skirtų vidaus rinkai gamyboje veikia vieni draudimai. O gaminant eksportinius analogus (tame tarpe ir vaikų maistą), draudimų yra gerokai mažiau. Tokios “pagalbos” besivystančioms šalims pasekmėmis pačios demokratiškiausios pasaulio šalys, matomai, nelabai domisi.
Kad galėtumėte savarankiškai susiorientuoti dvigubuose standartuose maisto produktų gamybos srityje, pateiksime maisto priedų sąrašą iš draudžiamų “išsivysčiusiose” šalyse priedų:
E102, Е110, Е120, Е150, E105, E111, E126, E130, E152, E104, E122, E141, E171, E477, E221, E222, E223, E224, E124,
E131, E142, E210, E210, E212, E250, E251, E330, E311, E312, E313, E320, E321, E322, E338, E339, E340, E341, E407,
E450, E461, E466.
Naudojami: jogurtuose, vaikų maiste, šokolade, konditerijos gaminiuose, kramtomojoje gumoje, gazuotame vandenyje, aluje, pusfabrikačiuose, greito maisto įstaigose, koncentratuose, padažuose, konservuose ir pan. Draudimo priežastys: sutrikdo virškinimo trakto veiklą, sukelia galvos skausmą, susierzinimą, nuovargio jausmą, depresiją, odos išbėrimus, astmos priepuolius, alergines ir uždegimines reakcijas, kepenų ir inkstų ligas, vėžinius susirgimus, kelia pavojų širdies ir kraujagyslių sistemai, pakelia cholesterino lygį, sunaikina vitaminus.Tiems, kas kreipia dėmesį į produktų ir gėrimų etiketes parduotuvėse, turbūt bus įdomu susipažinti ir su dar vienu draudžiamų priedų sąrašu:
E103, E107, E121, E123, E125, E127, E128, E140, E153–155, E160d, E160f, E166, E173–175, E180, E182, E209, E213–219, E225–228, E230–233, E237, E238, Е240, E241, E252, E253, E264, E281–283, E302, E303, E305, E308–314, E317, E318, E323–325, E328, E329, E343–345, E349, E350–352, E355–357, E359, E365–368, E370, E375, E381, E384, E387–390, E399, E403, E408, E409, E418, E419, E429–436, E441–444, E446, E462, E463, E465, E467, E474, E476–480, E482–489, E491–496, E505, E512, E519–523, E535, E537, E538, E541, E542, E550, E552, E554–557, E559, E560, E574, E576, E577, E579, E580, E622–625, E628, E629, E632–635, E640, E641, E906, E908–911, E913, E916–919, E922–926, E929, E942–946, E957, E959, E1000, E1001, E1105, E1503, E1521.
Daugiau informacijos apie pavojingus maisto priedus
Medikai gydantys sunkiausias ligas tame tarpe - vėžį, pataria nevartoti maisto turinčio maisto priedų ! Taipogi reikia saugotis atvežtinių vaisių ir daržovių.

