Kazakevičius Vytautas.
Geležies amžiaus strėlės Lietuvoje (II–XII–XIII amžius)

Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija,
2004,
136 p.: iliustr., žml.
Bibliogr.: p. 80–85. – Santr. angl., rus.: p. 112–135. – Tiražas 520 egz.
ISBN 9955-423-25-0
TURINYS
ĮVADAS / 5
DISTANCINĖS KOVOS GINKLUOTĖS KOMPLEKTAS / 9
Lankai / 10
Lankų dėklai / 12
Strėlės / 12
Strėlinės / 13
STRĖLIŲ ANTGALIAI / 14
Strėlių antgalių dalys / 14
Strėlių antgalių tipologija / 15
KATALOGAS / 18
ĮMOVINIAI STRĖLIŲ ANTGALIAI / 19
Įmoviniai su užbarzdomis / 19
Įmo viniai su rombo formos plunksnelėmis / 24
Įmoviniai su lapo pavidalo plunksnelėmis / 25
Įmoviniai su kvadratinio skersinio pjūvio galvutėmis / 26
Įmoviniai neaiškaus tipo strėlių antgaliai / 27
ĮTVERIAMIEJI STRĖLIŲ ANTGALIAI / 28
Įtveriamieji su tribriaunėmis plunksnelėmis / 28
Įtveriamieji su užbarzdomis / 39
Įtveriamieji su rombo formos plunksnelėmis / 41
Įtveriamieji rombo formos neaiškaus varianto / 50
Įtveriamieji su masyviomis ir trumpomis rombo formos galvutėmis / 50
Įtveriamieji su lapo pavidalo plunksnelėmis / 51
Įtveriamieji su lanceto pavidalo plunksnelėmis / 53
Įtveriamieji su lanceto pavidalo neaiškaus skersinio pjūvio plunksnelėmis / 61
Įtveriamasis su rombo skersinio pjūvio smaigaliu ir įtvarą, trumpa suplokštėjusia lapelio pavidalo galvute / 63
Įtveriamieji su ilgu kakliuku, trumpa trikampio formos ir trikampio skersinio pjūvio galvute / 63
Įtveriamieji su ylos pavidalo galvutėmis / 54
Įtveriamieji ylos pavidalo, neaiškaus varianto / 68
Įtveriamieji su siauromis ištęsto rombo skersinio pjūvio plunksnelėmis / 68
Įtveriamieji su piramidės formos, kvadratinio skersinio pjūvio galvutėmis / 70
Įtveriamieji su dvigubos piramidės formos, kvadratinio skersinio pjūvio galvutėmis / 71
Įtveriamieji su dvišake plunksnele / 72
Įtveriamieji su kastuvėlio pavidalo suapvalintais kraštais plunksnelėmis / 74
Įtveriamieji neaiškaus tipo / 74
Neaiškios rūšies su užbarzdomis / 74
IŠVADOS / 75
TRUMPINIAI / 79
LITERATŪRA / 80
PRIEDAI / 86
APUOLĖ / 86
Apuolės piliakalnio strėlių antgaliai / 87
AUKŠTADVARIS / 95
Aukštadvario piliakalnio strėlių antgaliai / 96
KAUKAI / 99
Kaukų piliakalnio strėlių antgaliai / 100
SUMMARY / 112
LIST OF ILLUSTRATIONS / 118
РЕЗЮМЕ / 123
СПИСОК ИЛЛЮСТРАЦИЙ / 130
ĮVADAS
Šaltinių publikavimas archeologijoje yra svarbi šios mokslo šakos veiklos sritis. Įvairios teorijos ir hipotezės joje, kaip ir kituose moksluose, be šaltinių bazės ir jų analizės yra neįmanomos. Ne veltui Europoje labai vertinama ir skelbiama kruopščiai bei išsamiai parengta archeologijos paminklų (Ilkjaer 1990,1990a, von Carnap-Bornheim, Ilkjaer 1993,1993a, 1996,1996a, 1996b, 1996c) ar net ištisų regionų archeologinių tyrinėjimų medžiaga (Norgård Jørgensen 1999; Thunmark-Nylén 1995; 1998; 1998a, 2000), muziejuose sukauptų radinių kolekcijos, iš naujo leidžiamos antikvarinėmis retenybėmis tapusios XIX a. pabaigos - XX a. pradžios publikacijos.
Ne išimtis ir Lietuvos archeologija. Publikuojama atskirų paminklų archeologinė medžiaga, sudarinėjami ir pildomi piliakalnių sąrašai, pradėtas rašyti archeologijos terminų žodynas. Rengiant spaudai pastarąjį, iškilo būtinybė padaryti suvestinę strėlių antgalių klasifikaciją, patikslinti jų chronologiją, parengti Lietuvos piliakalnių strėlių antgalių katalogą. Tai ir yra pagrindinis šio darbo tikslas.
Apibendrinamojo darbo apie geležies amžiaus strėles, surastas Lietuvos teritorijoje, iki šiol neturime. Būta bandymų analizuoti ir klasifikuoti strėlių antgalius, rastus kai kuriuose archeologijos paminkluose: Elenos ir Vladimiežo Holubovičių 1940 m. tyrinėtame Vilniaus Gedimino pilies kalne (Holubovičiai E. ir V. 1956, p. 17-18), 1965 metais Prano Kulikausko tyrinėtame Rudaminos, Lazdijų r., piliakalnyje (Kulikauskas 1972, p. 95-96, pav. 8:2-4, 9) arba aptariant atskirus jų tipus (Zabiela 1997, p. 133-140). Lietuvos archeologinę medžiagą apibendrinančiuose darbuose strėlių antgaliai minimi nepakankamai išsamiai (Kulikauskas, Kulikauskienė, Tautavičius, 1961, p. 430). Strėlių antgaliai aptariami aprašant atskirus chronologinius laikotarpius, kaip antai Vidurinįjį ir Vėlyvąjį geležies amžius (Tautavičius 1996, p. 146,147; Volkaitė-Kulikauskienė 1970, p. 240-247), skelbiant atskirų regionų piliakalnių tyrinėjimų medžiagą (Kulikauskas 1982, p. 58-62) bei analizuojant vėlyvuosius Lietuvos piliakalnius (Zabiela 1995, p. 121-127). Kiek plačiau į strėles pažiūrėta publikacijoje apie II-VIII amžių Lietuvoje gyvenusių genčių ginklus (Kazakevičius 1982, p. 91-93; Казакявичюс 1988, c. 63-74). Labai apibendrintai ir trumpai pristatyti visoje baltų teritorijoje aptikti strėlių antgaliai (Kazakevičius 1998, p. 21-23, 35-38, 54-56).
Vėlyvųjų viduramžių distancinės kovos ginklas - arbaletas su strėlėmis buvo išanalizuotas daktaro disertacijoje ir po to disertacijos pagrindu išspausdintoje monografijoje (Rackevičius 1999, 2000). Joje pateiktieji arbaleto strėlių antgalių tipologijos bruožai ir vėlyvųjų laikų lanko strėlių antgalių klasifikacijos principai padėjo tyrinėjant geležies amžiaus lanko strėlių antgalius.
Akivaizdu, kad Lietuvos piliakalniuose, atviro tipo gyvenvietėse ir labai retai kapinynuose bei lobiuose aptinkami strėlių antgaliai tebėra mažiausiai pažįstama „piliakalnių laikų" gyventojų materialinės kultūros dalis.
Šiame darbe apsiribojama geležiniais strėlių antgaliais, kurie plačiausiai buvo naudojami I tūkstantmetyje - II tūkstantmečio pradžioje, t. y. iki Lietuvos valstybės susidarymo XIII amžiuje. Neaptariami iš kaulo arba rago padaryti strėlių antgaliai ir aptikti vėlesniuose nei XIII a. piliakalnių bei miestų kultūrinių sluoksnių horizontuose, kadangi šį darbą jau atliko archeologas dr. Gintautas Rackevičius (Rackevičius 2000, 32 p.).
Darbą labai apsunkina tai, kad strėles apibendrinančios publikacijos nėra ir Latvijoje, nors šių ginklų tenykščiuose piliakalniuose rasta daugiau nei Lietuvoje. Antai Mežuotnės (Mežotne), Bauskės r., piliakalnyje, X-XIII a. kultūrinio sluoksnio horizonte, aptikti 453 strėlių antgaliai, Tervetėje (Tervete), Duobelės (Dobele) r., - 352, Kuoknesėje (Koknese), Aizkrauklės r., 217 (LA 1974, lpp. 244). Ne mažesnė strėlių antgalių kolekcija surinkta per ilgamečius tyrinėjimus Daugmalės (Daugmale), Rygos r., piliakalnyje. Toks darbas būtų naudingas, nes būtų galima atlikti lyginamąją analizę ir nustatyti atskirų baltų genčių distancinės kovos ginkluotės panašumus ir skirtumus.
Vokiečių archeologas Wilhelmas Gerte (Wilhelm Gaerte) mini, jog prūsų genčių gyventojų kapuose strėlių antgalių aptinkama dažnai (Gaerte 1929, S. 340), tačiau pokario metų tyrinėjimai parodė, jog strėlės kapuose yra labai reti ginklai. Be to, Karaliaučiaus srityje esančių piliakalnių tyrinėjimai buvo nedidelės apimties, daugiausia žvalgomojo pobūdžio, ir naujos medžiagos sukaupta nedaug. Naujausiuose archeologinę medžiagą Karaliaučiaus srityje apibendrinančiuose darbuose apie strėlių antgalius iš viso neužsimenama (Кулаков 1991, 1994).
Europoje strėlių antgaliais domėtasi daugiau, tačiau išskirtinio dėmesio, tokio kaip kitų rūšių ar tipų ginklai, jie nesulaukė. Antai kalavijams ar ietigaliams, skydams ar šalmams skirta po keletą monografijų ir daugybė straipsnių, o lankams ir strėlėms bei jų antgaliams tokios gausybės publikacijų nėra. Išsamiausia yra rusų archeologo Aleksandro Medvedevo studija apie Rytų Europos lankus ir strėles bei jų antgalius. Šiame darbe surinkta ir suklasifikuota daugiau kaip 5500 geležinių strėlių antgalių, aprašyti lankai ir strėlės, gausiai panaudoti archeologiniai ir rašytiniai šaltiniai (Медведев 1966).
Vakarų Europoje šie ginklai taip pat nesulaukė reikiamo dėmesio. Parašyta tiktai keletas apibendrinančių darbų. Publikaciją apie Suomijoje rastus strėlių antgalius yra parašęs Markus Hiekanenas (Markus Hiekkanen) (Hiekkanen 1979, 159 p.). Joje išanalizuoti 370 strėlių antgaliai, pagal plunksnelių skersinį pjūvį išskirtos strėlių antgalių grupės, pagal jų formą - tipai (Hiekkanen 1979, p. 23). Švedijoje išsamiai tyrinėti Vikingų laikotarpio strėlių antgaliai (Wegraeus 1971) yra vertingi Lietuvos archeologams, nes padeda geriau pažinti ginklus vikingų, ne kartą niokojusių Lietuvos teritoriją. Tas pats autorius paskelbė straipsnį apie Birkoje aptiktus gausius strėlių antgalius (Wegraeus 1986, s. 21-34). Dar viename Švedijoje parašytame straipsnyje analizuojami Valsgerdės (Valsgärde) (Uplandas) kapinyno kape Nr. 13 rasti strėlių antgaliai. Jame bandoma nustatyti, kurie strėlių antgalių tipai buvo skirti ginklams, kurie - medžioklės įrankiams, o kurie buvo universalūs, t. y. tiko tiek karybai, tiek medžioklei (Lindbom 1995, p. 431-448).
Vokiečių archeologas Torstenas Kempkė (Torsten Kempke) išanalizavo ir susistemino Starigardo/Oldenburgo tyrinėjimų metu aptiktus strėlių antgalius. Jo klasifikacija apima daugiau kaip 100 vienetų strėlių antgalių, datuojamų VIII-XII a. (Kempke 1988, S. 292-306). Dar vienas straipsnis, kurį verta paminėti, parašytas Elizabetos Erdman (Elisabeth Erdmann). Autorė išanalizavo geležinius strėlių antgalius su kvadratinio skersinio pjūvio galvutėmis iš Zalburgo (Saalburg), pateikė plačias tipologines ir chronologines analogijas (Erdmann 1982, S. 5-11).
Lenkų ginklų tyrinėtojas Andžejus Nadolskis (Andźej Nadolski), aptardamas X-XII amžių ginklus Lenkijoje, trumpai apibūdino ir strėlių antgalius (Nadolski 1954, s. 64-67,188-197).
Lietuvos piliakalniuose II—XII/XIII a. strėlių antgalių aptikta apie 350 vienetų*. Tai yra nedaug žinant, jog šių archeologijos paminklų mūsų krašte yra apie 1000. Dauguma strėlių antgalių rasta trijuose piliakalniuose: Apuolėje, Skuodo r., Aukštadvaryje, Trakų r., ir Kaukuose, Alytaus r. Pirmajame surasta 78**, antrajame - 50, o Kaukuose - 126 strėlių antgaliai. Šių antgalių piešiniai pateikti knygos gale. Kituose Lietuvos piliakalniuose rasti strėlių antgaliai sudaro 1/10 viso jų kiekio. Kai kur jų aptikta nuo kelių iki keliolikos vienetų. Pavyzdžiui, Rudaminos piliakalnyje 1965 m. rasta 13 strėlių antgalių (Kulikauskas 1982, p. 58), Kunigiškių-Pajevonio, Vilkaviškio r., piliakalnyje 1963 ir 1964 m. buvo aptikta tik 7 strėlių antgaliai (Kulikauskas 1982, p. 58). Kituose gerai žinomuose ir plačiai tyrinėtuose Vakarų Lietuvos piliakalniuose: Imbarės, Kretingos r., ir Impilties, Kretingos r., aptikta atitinkamai 3 ir 10 strėlių antgalių.
Panaši situacija yra ir šalia Lietuvos esančiose teritorijose. Nemuno aukštupio baseine (Baltarusija) tyrinėtuose Induros, Kulbačino, Tureisko ir Alšėnų (Голшанi) piliakalniuose aptikta nuo 4 iki 34 strėlių antgalių (Пивоварчик 1994, c. 198). Nedidelį šių ginklų kiekį piliakalnių kultūriniuose sluoksniuose galima sieti su tuo, jog po mūšio arba apgulties daug strėlių ar jų antgalių vietos gyventojai surinkdavo ir panaudodavo pakartotinai. Išlikdavo tik tie, kurie įsmigdavo giliai į žemę, dažniausiai į pylimus, arba pasimesdavo sudegintų pilaičių degėsiuose. Labai retai strėlių antgalių aptinkama kompaktiška grupele. Tokia situacija pasitaikė Apuolės piliakalnyje, kai 1 kv. m dydžio plotelyje aptikta 16 strėlių antgalių (Žadeikis 1931, p. 4). Matyt, strėlinėje buvusios ir mūšyje nepanaudotos strėlės vėliau sudegė gaisro liepsnose.
Šią knygą apie strėlių antgalius rengti labai padėjo kolegos iš Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus Archeologijos skyriaus. Šiuose muziejuose ir yra sukaupta dauguma visų Lietuvoje tyrinėtų piliakalnių archeologinės medžiagos. Taip pat naudoti piliakalnių radinių piešiniai, saugomi muziejų kartotekose.
Už draugišką ir nuoširdžią pagalbą noriu padėkoti Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus darbuotojui Gyčiui Grižui ir šio skyriaus vedėjai Eglei Griciuvienei, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Archeologijos skyriaus vedėjai Kristinai Rickevičiūtei.
Lyginamoji medžiaga buvo rinkta ir Latvijos istorijos muziejaus Archeologijos skyriaus fonduose bei Latvijos istorijos instituto Archeologijos fonde. Dėkoju ten sutiktiems geranoriškai nusiteikusiems kolegoms, padėjusiems ir konsultavusiems visais neaiškiais klausimais.
Ypatingai noriu padėkoti kolegoms archeologams iš Latvijos dr. Mariui Atgaziui (Maris Atgāzis), Janiui Cigliui (Janis Ciglis) ir dr. Arniui Radiniui (Arnis Radinš). Už geranorišką kritiką ir patarimus - Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys" darbuotojui dr. Gintautui Rackevičiui ir Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus bendradarbiui dr. Gintautui Zabielai. Dėkoju taip pat savo dukteriai Birutei, kuri pagelbėjo techniškai paruošti spaudai iliustracijas.
Piešinius leidiniui nupiešė Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus dailininkė Ilona Keršulytė.
Vilnius 2002 metų pavasaris V. Kazakevičius
________________
* Tiksliai suskaičiuoti strėlių antgalius nėra galimybės, nes daugelis jų buvo naudojami ilgą chronologinį laikotarpį. Atskirti XII, XIII ir net XIV a. lanko strėlių antgalius kartais yra problemiška.
** Apuolės strėlių antgalių skaičius pateiktas naudojantis 1931 ir 1932 m. tyrinėjimuose rastų ir vežtų konservuoti į Švediją dirbimų sąrašu.
IŠVADOS
Lietuvos archeologinių paminklų, dažniausiai piliakalnių, II-XII a. kultūriniuose sluoksniuose rasta apie 350 lanko strėlių antgalių. Daugiausia jų aptikta ten, kur vyko dideli mūšiai arba buvo apgultos gerai įtvirtintos ir stiprios lietuvių genčių pilys. Visų pirma tai Apuolė (35 pav.), Kaukai (46 pav.) ir Aukštadvaris (43 pav.).
335 strėlių antgaliai įtraukti į katalogą ir suskirstyti į 2 grupes, 18 tipų ir 15 variantų (5, 6 pav.).
Tipologinė šių ginklų analizė parodė, kad Lietuvos teritorijoje vyravo bendraeuropinių formų strėlių antgaliai. Senajame geležies amžiuje ryškiai vyraujančios formos strėlių antgalių nėra. Tuo metu Lietuvos teritoriją dar nepasiekė didesnė kitų Europos teritorijų šios rūšies ginklų įtaka. Vidurinia-jame geležies amžiuje, Didžiojo tautų kraustymosi metu, pradėjo vyrauti klajokliams būdingų formų strėlių antgaliai. Tuo metu atskiruose Lietuvos regionuose koncentruotai aptinkama strėlių antgalių su tribriaunėmis plunksnelėmis. Vėlyvajame geležies amžiuje Skandinavijos gyventojų vikingų ginkluotė darė didelę įtaką. Populiariausi tapo antgaliai su rombo formos bei siauromis lanceto pavidalo plunksnelėmis ir galvutėmis. Išsiskiria strėlių antgaliai su lanceto pavidalo plunksnelėmis. Jie sudaro beveik trečdalį visų šių ginklų tipų. Kitų tipų strėlių antgalių nedaug.
Lietuvos piliakalniuose aptiktų strėlių antgalių kiekis rodo, kad lankai ir strėlės nebuvo pagrindiniai lietuvių genčių ginklai. Palyginti su piliakalnių skaičiumi ir kitų rūšių ginklais, strėlių antgaliai sudaro nedidelę ginkluotės dalį. Tai iš dalies galėjo lemti Lietuvos gamtinė-geografinė aplinka. Reikia manyti, kad I tūkstantmetyje - II tūkstantmečio pradžioje po Kr. dabartinės Lietuvos teritorija buvo labai miškinga. Didelių atvirų plotų buvo nedaug, todėl lankai ir strėlės kariaujant buvo ribotai naudojamos. Šie ginklai galėjo būti dažniau naudojami per pilaičių šturmą ir apgultį. Kitų rūšių artimos kovos ginklai apgulčiai nelabai tiko. Strėlėmis buvo galima greitai ir toli apšaudyti puolamą priešą arba efektyviau gintis. Strėlės dinamiškesnės už kitus ginklus. Jos dažnai eidavo iš rankų į rankas. Po mūšio strėlės paprastai būdavo surenkamos ir vėl panaudojamos. Dėl to strėlių antgalius tapatinti su gyventojų etnine priklausomybe reikia labai atsargiai, išskyrus tuos atvejus, kai strėlių antgalių formos kilmė yra aiški.
Lanko ir strėlių antraeiliškumą lietuvių genčių ginkluotėje patvirtina bendra visų baltų ginkluotės statistika. Senojo geležies amžiaus ginkluotėje strėlių antgaliai sudarė 1,7% visų rūšių ginklų (30 pav.). Vėlesnėje epochoje - Viduriniajame geležies amžiuje - šis skaičius padidėjo iki 3,4% (31 pav.), o dar vėliau - Vėlyvajame geležies amžiuje - iki 7,9% visų rūšių ginklų (32 pav.). Taigi lankai ir strėlės ilgainiui darėsi vis svarbesni (33 pav.). Tačiau apskaičiavus bendrą strėlių antgalių kiekį paaiškėjo, kad I tūkstantmečio ir II tūkstantmečio pradžios ginkluotėje šie ginklai susidarė tik 4,2% (Kazakevičius 1998) (34 pav.). Atrodo, kad kaip tik dėl šios priežasties baltų laidojimo tradicijose nesusiformavo paprotys dėti lankus ir strėles mirusiesiems į kapus. Jie dažniausiai aptinkami piliakalnių ir rečiau - gyvenviečių kultūrinių sluoksnių horizontuose.
Distancinės kovos ginklai - lankai ir strėlės įdomus priešistorinės Lietuvos gyventojų ginkluotės komplektas, suvaidinęs mūsų protėvių gyvenime nors ir nedidelį, tačiau apčiuopiamą vaidmenį.

30 pav. Senojo geležies amžiaus baltų ginkluotė:
1 - ietys, 2 - strėlių antgaliai, 3 - kovos peiliai, 4 - kalavijai, 5 - skydai

31 pav. Viduriniojo geležies amžiaus baltų ginkluotė:
1 - ietys, 2 - strėlių antgaliai, 3 - kovos peiliai, 4 - kovos kirviai, 5 - kalavijai, 6 - skydai

32 pav. Vėlyvojo geležies amžiaus baltų ginkluotė:
1 - ietys, 2 - kalavijai, 3 - šalmai, 4 - kovos kirviai, 5 - kiti ginklai, 6 - kovos peiliai, 7 - strėlių antgaliai, 8 - kalavijų makščių galų apkalai

33 pav. Geležies amžiaus baltų ginklų raidos dinamika: - ietys, 2 - skydai, 3 - kovos peiliai, 4 - strėlių antgaliai, 5 - kalavijai, 6 - kovos kirviai

34 pav. Geležies amžiaus baltų ginklai:
1 - ietys, 2 - kalavijai, 3 - skydai, 4 - strėlių antgaliai, 5 - kalavijų makščių galų apkalai, 6 - kovos peiliai, 7 - kovos kirviai, 8 - kiti ginklai
