Istorijos ir senovinės pasaulėžiūros atgarsiai
Aitvaras neneštų, kad pautienės nemėgtų.
Atbėgo kaip aitvarą pasižabojęs.
Atspėja kaip kregždė žmogaus mirtį.
Baisiau už kryžioką nė velnias nemauroja.
Balai esant, kipšo netruks.
Bijosi it velnias perkūno.
Blaškos it laumė po jaują.
Cypia pečius - bus svečias.
Eina kaip aitvaras medžių viršūnėmis.
Geras sapnas nesipildo.
Giltinė į dantis nežiūri.
Giltinė - ne sesuo.
Girtas - piktas lyg raganos piršlys.
Graži kaip saulės duktė.
Gražus kaip laumės vaikas.
Greitas kaip aitvaras.
Groja kaip Labanoro dūda.
Gudri kaip laumės auginta.
Ir daužosi kaip paparčio žiedo ieškodamas.
Ir dumia kaip ragana į Šatrijos kalną.
Ir gandras ne kiekvienam laimę žada.
Ir girgždės čia man kaip medį užkeikta dūšelė.
Išsivijo lyg kanapinis lašininį.
Kaip laumė naktimis baldosi.
Kaip velnias gaidžio nekenčia.
Kas bus, kas nebus - lietuvis nepražus.
Kas į padanges kyla, tam perkūnas liepia grįžt.
Kas namų negano, tą velniai gabena.
Kas save giria, tą perkūnas spiria.
Nepakenčia kaip kregždė pikto žmogaus.
Neša pinigus kaip aitvaras.
Nešūkauk lyg šuo, dvasią matydamas.
Nė saulės duktė jam neįtiks.
Nė vienas dar su dievu pirštais nesudūrė.
Pirmi gaidžiai velnią baido.
Ramiam raiste velniai dėbso.
Staugia kaip šuo, nelaimę nujausdamas.
Su velniu ropių nepasėsi.
Surijo kaip aitvaras pakulas.
Šnypščia kaip žaltys , pieno negėręs.
Valkiojas kaip dūšia be vietos.
Velnias velnio negundo.
Turtas - neturtas. Pinigų galia.
