|
|
Patarlės, priežodžiai |
Puslapis 10 iš 13
Alksniu gimęs, ąžuolu neaugsi. Ant pakelės kviečio visi šunys telžia. Augantysis užauga, senstantysis pasensta. Augintas vilkas sugrįžt į mišką. Auksas ir pelenuose blizga. Aukštai šoksi - žemai pulsi. Aukštą medį visi vėjai užgauna. Aukštą visi pamato. Ąsotis naudingas, kol vandenį neša. Baloj gulėjęs, nebūsi sausas. Be korių nėra nė medaus. Be pavasario nėra vasaros. Be pelų nėra grūdų. Be pradžios nėra galo. Be skiedros medžio nenukirsi. Blogam žmogui visus bloga. Bus ant lauko - bus ir namie. darbus darbą, kalbus kalbą randa. Dulkės prieš vėją nepapūsi. Duonos privalgęs eina ieškot pyragų. Dūmai be ugnies negimsta. Dviem ponams netarnausi. Eisim miške giliau - rasim medžių daugiau. Gaisras negesinamas išsiplečia. Geras toli girdėti, bet piktas - dar toliau. Geras vaisius ilgai noksta. Geri miltai, jei duona gardi. Geros girnos viską mala. Giliau kasi-daugiau rasi. Girios paukštis į girią žiūri. Griešnos akys šviesos bijo. Ir gaidys dainas pamiršta, kai vanagą išvysta. Ir smarkiausia žiema bijo pavasario. Ir ubagas nori ponu būti. Iš mažos gilės didelis ąžuolas užauga. Į kurią pusę vėjas pučia, į tą ir medžiai linksta. Įkliuvus uodegai, ir pats įkliūsi. Ylos maiše nepaslėpsi. Yra varlių rasis ir gandras. Jei bijosi, tai ir baidys. Jei bus aruode, bus ir puode. Jei vilkas dantų neturėtų, niekas jo nebijotų. Juo daugiau turi, tuo daugiau nori. Juo dega, juo karštas. Juo katę glostai, tuo ji pučias. Juo vilkas senyn, juo dantys aštryn. Kad buvo rytas, tai bus ir vakaras. Kad kitus muši, tai ir pats gausi. Kad viena karvė uodegą kelia, tai ir kitos paskui bėga. Kaimo vaikelis - miesto paršelis. Kaip dūduoja - taip ir šoka. Kaip išeisi , taip sugrįši. Kaip jaunas švilpė, taip senas šoko. Kaip kas šaukia, taip ir atsiliepia. Kaip lauke šaukia, taip girioj atsiliepia. Kaip pabalnosi , taip ir išjosi. Kaip pasidėsi, taip atrasi. Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi. Kaip paukščiai giedojo, taip ir paukšteliai gieda. Kaip senieji švilpia, taip jaunieji šoka. Kam lengvai ateina, tam lengvai ir išeina. Kam nekartu, tas nesirauko. Kam neskauda, tas ir nedejuoja. Kam niežti, tas kasos. Kam reikia, tas randa. Kame dangus, ten netoli ir pragaras. Kame yra šviesos, ten ir šešėlių esti. Kame maita, ten ir varnos. Kame žuvis be ašakų, mėsa be kaulų? Kas aukštai lakioja, tas žemai nukrinta. Kas aukštai nosį kelia, tas į adveriją sisikulia. Kas aukštyn žiūri, tas akis prisikrečia. Kas beldžia, tam atidaro. Kas bėga, tą ir muša. Kas gimė, tas ir mirs. Kas kitam kelią šviečia, tas ir pats kelią mato. Kas miške gimė, tam miškas kvepia. Kas muša tam neskauda. Kas nori šunį mušti, tas randa ir lazdą. Kas pirmesnis, tas geresnis. Kas pirmiau, tam daugiau. Kas savęs negiria, tą perkąs nuspiria. Kas savo prekę peikia, tą iš turgaus varo. Kas skausta, tas priskausta. Kas soda - tas mada, kas kiemas - tas būdas. Kas veža, tą ir plaka. Katei įsisukus, nešmižinėja pelės. Katė su žiurke nesigiminiuos. Katinas su žvirbliu neilgai broliausis. Katras savęs negiria, to ir žemė nekelia. Katroj troboj dulkių nerasi? Ką šeria, tas ir veža. Kenčia kaltas, kenčia nekaltas. Kiaule gimęs, kiaule ir dvėsi. Kiaulė visuomet knisas. Kiek kojelių, tiek pėdelių. Kiekviena akis pavargusi nori miego. Kiekviena diena turi savo vakarą. Kiekviena duobė turi dugną. Kiekvienas namas turi duris. Kiekvienas savo niežą kaso. Kiekvienas takas prie ko nors veda. Kiekvienas ubagas giria savo kuoką. Kiekvieno medžio šakos į viršų stiepias. Kieno burna karti, tam ir medus nesaldu. Kieno čebatai kiauri, tam ir purvo įsigeria. Kieno galia, to ir valia. Kieno ratai, to ir vežimas. Kieno skylė, tam ir byra. Kieno skylė, tas ir lopo. Kieno valia, to ir tiesa. Kiškis ir lapo bijo. Kitas kraštas - kiti gyventojai. Kiti laikai - kiti vaikai. Kiti metai - kiti lapai. Kokia asaba, tokia ceremonija. Kokia galva, tokia ir kepurė. Kokia mėsa, tokia ir sriuba. Kokia pradžia, tokia ir pabaiga. Kokia obelis, tokie ir obuoliai. Kokia šalis, toks ir įprotis. Kokia troba, toks ir pamatas. Kokie metai, tokia ir košė. Kokios bobos, tokios trobos. Koks paukštis, tokia ir giesmė. Koks paukštis, toks ir lizdas. Kol bagočius nubiednės, tai biednasis ir išdvės. Kol kudlotas nupliks, plikas nušals. Kožnas gaidys ant savo mėšlyno ponas. Kožnas savo protu džiaugias. Kožnas šuo su blusa. Kur arai skraido - ne varnoms vieta. Kur yra, čia ir byra. Kur pėdos, ten ir bėdos. Kur supuvę, ten ir trūksta. Kur žema tvora, ten visi galvijai šoka. Laukiant visuomet pailgsta. Lėta kiaulė gilią šaknį knisa. Marškiniai artimesni kaip kailiniai. Menkam visi vėjai skaudūs. Nakties paukščiai dieną miega. Nė vieno medelio saulė nelenkia. Nėra mirties be priežasties. Nėra nei vieno, kuris neturėtų vilko danties. Nėra tos pirkios , kurios nereiktų šluoti. Nuo vieno jaučio dviejų odų nenulupsi. Nuogas balos nebijo. Nuparkus avis visą kaimenę užkrečia. Nuplaktasis ir nenorėdamas vaipos. Nuvargęs tai ir ant šiaudo suklumpa. Obuoliai nuo alksnių nekrinta. Obuolys nuo obels netoli krinta. Pagal nosį ir tabakas. Palietą pieną visos katės laižo. Paršu nebuvęs, kiaule nebūsi. Paskutiniam visuomet tenka uodega. Pelė urve katės nebijo. Perkant brangu, parduodant pigu. Pernykščias sniegas niekam nerūpi. Piktas piktą gimdo. Piktas šuo namams geras. Plikam visur šalta. Plikis gauruotą nupeša. Po vainų varnai nutunka. Prieš srovę irtis sunku. Radęs siūlą, rasi ir kamuolį. Ramus vanduo krantus griauna. Saulė ir kelmo nelenkia. Silpnesniam vis priseina dvigubą naštą nešt. Skęstantis ir už šiaudo griebiasi. Stambūs daiktai ir iš tolo matyti. Šiaučius ylą ir sapne mato. Šviežias miegas senąjį suėda. Tepk mėšlą medum - vis mėšlu dvokia. Tuščia bačka toli skamba. Ugnis nekurstoma nesikurena. Valug puodelio ir dangtelis. Vandeny visi daiktai kreivi. Velnio muštas, velniui nepasiskųsi. Veršiu nebliovęs, jaučiu nebaubsi. Vėją pasėjęs, audros susilauksi. Vėjo vaikas vėjais eis. Vėjo vaiks vėjus gaudo. Vieni dygsta, kiti nyksta. Vilkas nepaliks sveikos avies. Vilkas plauką maino, būdo nemaino. Vilkas vis į mišką žiūri. Visados daugiau medžių kreivų. Zovada bėgdamas, kūliais virsi. Žalias linksta, sausas lūžta. Žemas karklynas visoms ožkoms užkliūva. Žemė juoda viską suvalo. Žuvis ieško kur giliau, žmogus - kur geriau.
Istorijos ir senovinės pasaulėžiūros atgarsiai |