Senieji dievai Kulautuvoje
Nuo 1986 metų prie Nemuno ir Klėvinės upelio prigludusiame lauke rastos dvi senovės gyvenvietės, du kapinynai, deginimo apeigų vieta. Aptikti penki XIV a. brangenybių lobiai paslėpti lemtingo pavojaus arba paaukoti dievams.
Kulautuvos senovės gyvenvietę ir kapinyną 1986 m. rado E. Ivanauskas. Jam padėjo iš Vilkijos kraštotyrininko A. Makarevičiaus gauta žinia apie Kulautuvoje, ariant žemę išsiverčiančius degėsius. Suartos gyvenvietės paviršiuje pastebėta gyvulių kaulų, suaižėjusių akmenų, grublėtosios ir lygiašonės keramikos šukių. Kapinyno paviršiuje rasta išsivertusių degėsių dėmių, o jose - degintų žmonių kaulų trupinių. 1987 m. naujame paminkle apsilankė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai. Jie nustatė kapinyno ir gyvenvietės ribas. Tą kartą žemės paviršiuje rasta dalis trimitinės antkaklės. Abu objektai - kapinynas ir gyvenvietė buvo įtraukti į kultūros paminklų apskaitą.
1990-1991 metais kapinyną tyrinėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus archeologė Kristina Rickevičiūtė. Ištirtas 425 kv. m. plotas, aptikta titnago dirbinių iš mezolito ir neolito bei 10 kapų. 8 nesudegintų mirusiųjų kapai nedatuoti, nes juose nerasta jokių dirbinių. Be to, ištirtuose plotuose aptikta akmenų vainikų, kelios laužavietės su ankstyvąją grublėtąja keramika ir neaiškios paskirties duobių.
Nesudegintų mirusiųjų kapai buvo centrinėje kapinyno dalyje. Nustatyta, kad 8 kapuose palaidoti 3 kūdikiai, 2 merginos, 2 vyrai. Vieno mirusiojo lytis nenustatyta. Mirusieji gulėjo 50-109 cm gylio, nuo 80 x 29 cm iki 217 x 82 cm dydžio, pailgose užapvalintais kampais duobėse. Kapų duobėse mirusųjų galvūgalyje ir kojūgalyje rasta po 2 akmenis. Kūdikio galvūgalyje rastas vienas didelis akmuo. Mirusieji palaidoti aukštelniki, galvomis į šiaurės vakarus ir pietryčius.
Įkapių nedaug. Kai kuriuose jų visai nerasta. Du įmoviniai kirviai rasti atsitiktinai. Vienas įmovinis ietgalis buvo rastas viename iš vyrų kapų. Tame pat kape rasta peilio geležtė. Smeigtukų rasta tiek vyrų tiek moterų kapuose. Įkapėse rasti ir lazdeliniai geležiniai smeigtukai. Merginos kape rasti du smeigukai - geležinis ir žalvarinis. Mirusiąją puošė du įvijiniai antsmilkiai, kaklo apvara iš įvijėlių ir žalvarinė apyrankė pumpuriniais galais. Kūdikio kape rastos dvi žalvarinės apvalaus pjūvio apyrankėlės, puoštos skersiniais brūkšneliais.
Degintiniai kapai buvo aptikti skirtingose kapinyno dalyse. Juose rasta arklio dantų, pavienių degintų kaulų. Degintinių kapų duobės apie 151 x 92 cm dydžio, ovalios. Pietinėje kapinyno dalyje aptiktos kelios laužavietės. Jose taip pat rasta smulkių grublėtos keramikos šukelių. Visi rasti archeologiniai radiniai sugomi Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Vertingi archeologiniai radiniai Kulautuvoje buvo rasti 1986 - 1996 metais. E.Ivanausko archeologinė ekspedicija Kulautuvoje prie Nemuno ir Klevinės upelio prigludusiame lauke aptiko penkis XIV a. brangenybių lobius, paslėptus lemtingo pavojaus arba paruoštus paaukoti dangaus dievui.
Nuotraukos iš : romuva.lt
Balsių mitologinis parkas:
Žynio ašara
Deivės Veliuonos skulptūra Veliuonoje (2010m)
Deivės Veliuonos skulptūra
Deivės Veliuonos skulptūra
Deivės Veliuonos skulptūra
Deivės Veliuonos skulptūra
Veliuonoje
Senosios baltiškos apeigos šiandieniniame kontekste
Jungtuvės (Vestuvės)
2004m. Vestuvių apeiga.
2004m. Vestuvių apeiga. Vaidilė paruošia aukurą ugnies kūrimui.
2004m. Vestuvių apeiga. Krivis veda apeigą.
2004m. Vestuvių apeiga. Nuometavimas, pagal aukštaitiškas tradicijas.
Vardynos
2005m. Kūdikio vardynų apeiga.
2005m. Kūdikio vardynų apeiga.
|