|
|
Baltiški ginklai |
Informacijos šaltinis: http://www.istorija.lt/ Vakarų Europos tipo ginklų, pasirodžiusių Rusijos miškų zonoje, prigimtį nustatyti sunku. Minėtinas Hübener A tipo įmovinis siauraašmenis kovos kirvis, rastas Demidovkoje (2 pav. 4). Tokie kirviai, datuojami Tautų kraustymosi laikotarpio pabaiga ir Merovingų periodo pradžia, yra žinomi Šiaurės Europoje, Vokietijos vakaruose, Anglijoje, Padunojyje, Italijoje, šiaurės Balkanuose. Įmovinis strėlės antgalis su užbarzdomis (2 pav. 18) iš Demidovkos turi analogijų vėlyvojo romėniškojo laikotarpio germanų gentyse ir baltų žemėse, o Rusijoje pasirodo tik atėjus slavams, VIII–IX a. Vidurio Volgos ir Okos V a. kapinynuose randami vienašmeniai kalavijai (2 pav. 13-16), priešingai paplitusiai nuomonei, nėra būdingi rytams. Analogiški dirbiniai iš Abchazijos yra Bizantijos įtakų rezultatas, o Pabaltijo kalavijai, kaip ir kai kurios diržų sagtys (2 pav. 9, 10), atsirado Vakarų Europos įtakų dėka. Kai kurie dirbiniai, pvz., ietigaliai, siauraašmeniai pentiniai kirviai su atkraštėmis, (2 pav. 6, 11) pasiekė miškų zoną taip pat iš baltų žemių. Vakarų kilmės Kazakevičiaus VII tipo užbarzdiniai ietigaliai (2 pav. 7, 8) Rytų Europoje plito baltams tarpininkaujant. Įdomus radinys yra iš Ižoros regiono, netoli Sankt-Peterburgo, Dolojsky Pogost. Degintiniame kape, pilkapyje (skiriamame ilgųjų pilkapių grupei) rastas įmovinis ietigalis rombo formos plunksna, Liebeanu tipo umbas su kniedėmis pakraštyje, geležiniai žąslai (2 pav. 1-3). Umbai su kniedėmis pakraščiuose pasirodė Europoje VI a. pradžioje – tai Tautų kraustymosi laikotarpio atributas. Tokie umbai būdingi Lietuvai, jų vienas kitas romėniškas prototipas aptiktas Skandinavijoje. Žąslai iš Dolojsky Pogost irgi identifikuojami kaip baltiški. Baltų kraštuose jie pasirodė I a. pab.–II a. vid. Tautų kraustymosi laikotarpyje tokie žąslai išplito vakarinių baltų ir Pabaltijo finų žemėse, jie žinomi Skandinavijoje (Gotlande), pasitaiko Rusijoje. Pagaliau rombo formos plunksna ietigaliai (Kazakevičiaus IG tipas) taip pat yra tipiški baltiški ir retai sutinkami kitur. Kapų kompleksai su žąslais ir umbu Vakarų Europos karių kapų tarpe yra reti. Beveik visi tokie kompleksai žinomi iš vakarinių baltų žemių (daugiausiai iš buv. Rytprūsių) ir datuojami C2 – D periodais. Sunku pasakyti, kiek būdingas Ižoros laidojimo papročiams yra Dolojsky Pogost pilkapis, nes laidojimo paminklai čia dar mažai tyrinėti. Degintinį kapą čia dengė akmenų grindinys. Radinių kompleksas rodo, jog pilkapyje galėjo būti palaidotas baltų kilmės karys, arba karys gavęs ekipiruotę iš savo baltiškųjų kompanionų. Svarbu pastebėti, jog vakarietiškų ir baltiškų ginklų išplitimas sutampa su tos pačios prigimties papuošalų pasirodymu. Tokiu būdu archeologinė medžiaga liudija, apie V a. vidurį – antrąją pusę į Rusijos miškų zoną prasiskverbus iš vakarų atėjusias negausias, bet geriau nei vietiniai gyventojai (balto-slavai ir finougrai) ginkluotas ir organizuotas karių grupes. Šie kariai buvo germaniškos (kilę iš Padunojo) ir baltiškos kilmės. Jie atkeliavo į miškų zoną per baltų kraštus – tiksliau per vėlesnių prūsų ir lietuvių žemes. Prielaidą apie vakarietiškos kultūros plitimą į miškų zoną per Ukrainos teritoriją reikia atmesti. Kita vertus, Padunojui būdingi apie V a. datuojami radiniai baltų žemėse (3 pav.) rodo buvus ir ateivių iš pietų. Tam pritaria daugelis tyrinėtojų. Svarbu pastebėti, jog Padunojo kilmės moteriški papuošalai yra sutinkami baltų vyrų kapuose (Plinkaigalis, Taurapilis). Tai rodo, jog tokie importai buvo negausūs ir vietiniai žmonės nežinojo, kaip jie nešiojami. Padunojyje politinė ir karinė situacija po Atilos imperijos žlugimo buvo labai nestabili. Į šiaurę, į Skandinaviją, buvo priversti trauktis herulai, kurie, pagal Prokopą, turėjo pereiti „sklavėnų“ teritoriją. Galima prielaida, jog Padunojo karių grupės pradžioje pasukusios į šiaurę, į baltų kraštus, paskui kartu su baltų būriais pasiekė Rusijos miškų zoną. Prisiminkime, jog kelias iš Italijos per Dunojų į Baltijos pakrantes buvo gerai žinomas (baltų pasiuntinių misija pas Teodoriką). Tai nebuvo tikra didelio skaičiaus žmonių migracija, o tik įvairios kilmės karių nedidelių grupių prasiveržimas. Nežiūrint to, jie atnešė naujos rūšies ginklų ir prestižinių papuošalų bei išprovokavo neramumus ir įvairaus pobūdžio pasikeitimus. Vertė V. Žulkus |