Internetinė baltiškų papuošalų parduotuvė.
Apsilankykite ir įsigykite senosios Lietuvos kultūrą menančių papuošalų!
Įeiti čia...
Audronė Bliujienė
Pagrindiniai Didžiojo tautų kraustymosi laikmečio baltų lankinių segių stilistiniai bruožai
Santrauka
Didžiojo tautų kraustymosi laikais, kaip ir Senajame geležies amžiuje, baltų genčių gyventa teritorija ir kultūra išliko viena iš stabiliausių centrinės Europos regione. Tačiau I tūkstantmečio viduryje baltų gentis palietė Didžiojo tautų kraustymosi procesai ir jų atgarsiai. Šiame laikotarpyje baltų gentys patyrė nemažų socialinių, teritorinių ir kultūrinių pasikeitimų. Tuo metu dėl pasikeitusio gyvenviečių tinklo, pasikeičia tarpgentiniai prekybos keliai, susiformuoja visos gentys, žinomos iš vėlesnių rašytinių šaltinių. Vakarų baltai, gyvenę Sambijos pusiasalyje ir Olštyno kultūrinė grupė dėl prekybos gintaru buvo vieni iš turtingiausių baltų regionų. Intensyvios prekybos dėka I tūkstantmečio viduryje baltų teritorijoje randama gana daug importinių dirbinių, kurie buvo kultūrinis postūmis, sekant naujomis idėjomis kurti naujos stilistikos dirbinius.
Senajame geležies amžiuje baltų gentys savo papuošalus dekoravo geometriniais ornamentais. Baltų ornamento sistemoje geometriniai motyvai išlieka ir I tūkstantmečio viduryje, tačiau jie labai pakinta. Atsiranda naujų, iki tol baltų juvelyrų nenaudotų geometrinių motyvų („X“, pusapskritimis, trikampis, trikampis su įvairiais papildymais viduje, rombas, „liepų“ lapų pavidalo motyvas, įvairios spiralės, primenančios „S“ ir atvirkščią raidę „S“). Su Sösdala stiliumi baltų papuošalų dekore atsiranda „žvaigždės“ motyvas. Dauguma minėtų motyvų VI a. pabaigoje iš baltų ornamentinės sistemos išnyksta. Tik kai kurie naujai atsiradę geometriniai motyvai tęsia savo kelionę į vėlesnes ornamentines struktūras (trikampis, „X“). I tūkstantmečio viduryje, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, pakinta ir papuošalų dekoravimo schemos. Nagrinėjamame laikotarpyje atsiranda ir naujų papuošalų gamybos technologijų. Tai reljefiniai paviršiai, sidabravimas, auksavimas, juodinimas, papuošalų dengimas balto metalo plokštelėmis. Pažymėtina, kad V–VI a. randama daug papuošalų gamintų iš sidabro, geležies, žalvario dengto įvairiomis balto metalo dangomis.
Jauneikiai, Plinkaigalis, Kalniškiai, Sauginiai, Vidgiriai, Marvelė, Žviliai, Baliuliai, Pavajuonys – Rėkučiai, Taurapilis – tai bene žymiausi tyrinėti Viduriniojo geležies amžiaus pradžios Lietuvos laidojimo paminklai. Juose randama importuotų papuošalų . Kai kurie jų atkeliavo iš Vielbarko kultūros. Straipsnyje importuoti dirbiniai minimi norint parodyti ne tik plačius Lietuvos baltų genčių prekybinius ryšius, bet ir nusakyti kultūrinę tokių ryšių svarbą. Daugialypių kultūrinių įtakų pasekoje V–VI a. baltų papuošalų formos ir ornamentika yra ne tik kupinos inovacijų, bet svarbu, kad šios naujovės tapo kūrybiniais impulsais kuriant baltiškų tipų papuošalus .
Centrinės Lietuvos kapinynuose ir Rytų Lietuvos pilkapynuose, V a. kapuose, randamos nedidelės, dažniausiai geležinės lankinės segės trumpa kojele ir aukštu liemenėliu. Tokios segės suskirstytos į du tipus – „Vilkonių“ ir „Pilvinių“ . Nors tokių segių yra rasta Latvijoje ir Estijoje, bet Lietuva yra šiauriausia kompaktiška šių segių paplitimo teritorija. Abiejų šių segių tipų prototipai ir paplitimo regionas veda į Centrinę Europą ir Dunojaus vidurupio regioną.
Iš V–VI a. Rytų Lietuvos pilkapių žinomos kelios stambios sidabrinės lankinės segės ilgu, plokščiu ir plačiu liemenėliu ir trumpa palenkta kojele . Gamybos technologija šias seges skiria nuo baltiškųjų segių variantų. Rytų Lietuvoje randamų segių kojelė neapsukta aplink liemenėlį, bet tarsi jį apgaubia. Be to, segių kojelės ir liemenėlio sandūra baigiasi plokštele. Segės dekoruotos būdingais V–VI a. geometriniais motyvais – pusapskritimiais, zigzago pavidalo įkartomis.
Išskirtinė segė rasta turtingame degintiniame Pavajuonio–Rėkučių kario kape. Čia, be kitų daiktų, rasta, matyt, kovos peilio makštų apkalo dalis. Pastarasis dirbinys turi aiškias analogijas Dunojaus vidurupio diržo sagčių apkalų formoje ir dekore, o taip pat pirštuotųjų segių puošyboje.
Visoje gausioje V–VI a. lankinių segių grupėje išsiskiria žalvarinė segė, rasta turtingame vyro, dviejų jo žirgų ir žirgo aukos kape 39 Kalniškių kapinyne. Ši segė su dobilo lapelio pavidalo kojele analogijų baltiškoje medžiagoje neturi.
V a. pab.–VI a. pr. baltų genčių gyventoje teritorijoje išplinta lankinės zoomorfinės segės. Jau XX a. pradžioje atkreiptas dėmesys į šiuos išskirtinai reikšmingus baltų vyrų papuošalus. Tipologizuojant lankines zoomorfines seges naudojamos kelios klasifikacijos schemos, vieną jų pasiūlė garsi lenkų mokslininkė Ana Bitner-Vrublevska. Autorė, remdamasi segių reljefiškumu ir chronologija, suskirstė lankines zoomorfines seges į Sensburgo/Mrongovo (segės be reljefinio paviršiaus, priklauso paskutinėms dviem IV a. ketvirčiams – V a. pirmajai pusei) ir Daumianų/Tumianų (segės su reljefiniu paviršiumi, datuojamos antrąja V a. puse–VI a.) tipus ir jų variantus. Tačiau Lietuvoje ir Latvijoje nerasta ne tik segių, bet ir jokių kitų dirbinių, dekoruotų zoomorfiniais motyvais, datuotinų IV a. pabaiga–V a. pradžia.
Yra galima ir paprastesnė lankinių zoomorfinių segių klasifikavimo schema, besiremianti segės dekoravimo ypatumais ir chronologija. Pirmajai lankinių segių grupei priklauso lankinės zoomorfinės segės, dekoruotos įvairaus pavidalo spiralėmis (Sösdala, Sjörupo stiliaus įtakų ribos). Antroji šio tipo segių grupė remiasi tarpregioninėmis germaniškomis įtakomis. Trečios grupės segės yra baltiškasis V a. pabaigos–VI a. zoomorfiniai dirbiniai besiremiantys transformuotomis pirmųjų dviejų segių grupių stilistinėmis naujovėmis.
Kaip VI a. baltiško varianto lankinių zoomorfinio segių gamybos vieta išsiskiria žiemgalių gyventa teritorija, apimanti platų regioną tarp Mūšos ir Lielupės upių. Čia rastos dekoru ir gamybos technologija panašios segės. Be to, akivaizdu, kad Stiliaus I dirbiniai veikė baltiškų variantų lankinių zoomorfinių segių konstrukciją ir dekorą ).
Informacijos šaltinis http://www.istorija.lt/
|