|
|
Amuletai |
2009-03-30 Šiuo sunkiu laiku, kai pavasario atėjimo džiaugsmą užgožia nerimastingas rūpestis dėl savo ir savo artimųjų atieties, kai neigiamų emocijų banga vis labiau sėja mūsų širdyse nepasitikėjimą savimi ir baimę, kaip reikia mums, paprastiems mirtingiesiems, pagalbos, tikėjimo, kad už daiktų, realių dalykų ir materijos slypi nežemiška, protu nesuvokiama jėga, kuri mus apsaugos, apgins, parodys mums teisingą kelią. Prieš tūkstančius metų žmonės gynėsi nuo savo baimių ir nevilties tikėjimu, kad yra daiktų, kurie padeda apsisaugoti nuo gamtos stichijos, piktųjų jėgų ir nelaimių. Pirmykštis žmogus, nudobęs žvėrį, užsikabinęs jo dantų vėrinį sau ant kaklo, tikėjo, kad žvėris taip perteiks jam savo galią. Lietuviai nuo seniausių laikų ne tik mokėjo apdirbti žalvarį, titnagą ar gintarą, bet ir mylėjo tas medžiagas, teikdami kasdien prie kūno nešiojamiems daiktams magišką galią. Tikėjo jie ir gintaro gydomąja galia, ir mylimosios padovanotos žalvario sagės stebuklinga apsauga - daiktai padėdavo nugalėti baimę, prisiminti tai, kas gera, tikėti aukštesniųjų jėgų palaikymu, o tuo pačiu ir savo jėgomis. Šiandien dvasine prasme brangių papuošalų ryšys su savininku dar individualesnis, kosmologiškesnis, labiau intuityvus. Kai kam amuleto galia susijusi su konkrečiu žmogumi, kuris jam jį padovanojo, ir tie prisiminimai pripildo širdį gerumo ir vilties; kai kam su vieta, kur jį įsigijo; kai kam su metalu ar akmeniu, kurio fatališka jėga jis tiki - sąmoningai ar ne. Papuošalas, kaip meno kūrinys, turi visas savybes - medžiagiškumą, asmeniškumą, minties ir emocijos krūvį - tapti amuletu. Tai akivaizdžiai demonstruoja parodos „Amuletai' autorių - Evaldo Babensko ir Tomo Vosyliaus - darbai. Abu juvelyrai yra eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta" nariai, dalyvavę ne vienoje parodoje. Evaldas Babenskas - archeologas ir juvelyras, profesionaliai suvokiantis tiek senovės baltų papuošalų gamybos technologijas, tiek mitologinę baltų pasaulėjautą. Tačiau autorius neapsiriboja vien baltų kapavietėse rastų papuošalų motyvais. Kaip menininkas ir žmogus, ieškodamas atsakymų, jis nuklysta į viso pasaulio tautų praeities klodus, į įvairių tautų ir laikmečių platybes. Ši paroda - tarsi autoriaus dvasinių išgyvenimų, praeities ir dabarties sąsajų apmąstymų, jo asmeninės kelionės istorijos keliais materializacija. Evaldo Babensko darbai tarsi „grįžta" iš išorinės, puošybinės papuošalo paskirties formos - per emocinių išgyvenimų ir apmąstymų erdves - į pirminę mintimi ir dvasine energija „įkrauto", magišką galią skleidžiančio, kūrinio esmę. Tik dabar amuletai jau įgiję naują, gyvenimiškos ir istorinės patirties bei kūrybinės minties energiją. Procesas, kaip papuošalas simboliškai tampa amuletu - tarsi menininko kelias nuo materijos į dvasinį lygmenį. Norėtųsi tikėti, kad ši paroda - tai tik eksponuojamų darbų magiško kelio pradžia. Evaldo darbai - tarsi indai, pasiruošę prisipildyti naujų savininkų lūkesčiais, viltimis ir ieškojimais. Senovės baltų ir kitų senovės tautų pasaulėjautos motyvų rasime ir kito parodoje dalyvaujančio autoriaus - skulptoriaus ir juvelyro - Tomo Vosyliaus - darbuose. „Lokio nagas", įtvirtintas kaip senovės miškuose medžiojusio lietuvio grobio trofėjus - amuletas, kuris galbūt suteikė savininkui tikėjimą, kad lokio jėga padės jam mūšyje, o gal teikė viltį, kad po mirties aštrūs nagai padės pasiekti dangaus aukštybes. Titnagas - archaiška medžiaga, kurioje pačioje glūdi istorija, pirmykščių tautų dvasinė patirtis. Tomas Vosylius tarsi „įsiklauso" į medžiagą, jos savybes, ir „leidžia" jai pačiai tapti papuošalu. Kartais medžiagos prisiminimai „netelpa" gimtosiose baltų platumose ir netikėtai „prabyla" rytietiškais ar majų tautų motyvais, „prisimena" tolimiausių kraštų tautų išmintį ir formas („Akis", „Meditacija"). Daiktai, kurie saugoja, kurie gyvena savo gyvenimą, kurie verčia mus mąstyti, jausti, rūpintis kitu žmogumi ir visos žmonijos kuriama istorija, kurie apgaubia mus rūpesčiu, kurių nežemiška iracionali jėga mus apgins ir apsaugos - tokie parodoje eksponuojami Evaldo Babensko ir Tomo Vosyliaus papuošalai - amuletai. Autoriai Evaldas Babenskas ir Tomas Vosylius yra eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta" nariai, dalyvavę ne vienoje parodoje, Kernavės festivaliuose, gerai išmanantys ir besidomintys tiek baltų papuošalų gamybos technologijomis, tiek senovės tautų mitologija ir pasaulėjauta. Parodoje eksponuojami archeologo ir juvelyro Evaldo Babensko ir Tomo Vosyliaus darbai. Autorių kūriniai demonstruoja, kad papuošalas, kaip meno kūrinys, turi visas savybes: medžiagiškumą, asmeniškumą, minties ir emocijos krūvį, tapti amuletu, galinčiu apsaugoti savininką nuo blogio, suteikti jam jėgų ir pasitikėjimo savimi. Autorių darbai liudija apie jų sugebėjimą ne tik apdirbti žalvarį, titnagą, sidabrą, kaulą - labiausiai archaines visų pasaulio tautų naudotas medžiagas, bet ir perteikti daiktams magišką galią, „įkraudami" juos savo emocijomis, apmąstymais ir dvasiniais ieškojimais. Darbų formose, juose išraižytuose ženkluose slypintys senovės tautų magiški simboliai, kuriuose užkoduotas jų pasaulio suvokimas, baimės ir viltys, persipina su autorių asmenine patirtimi ir vertybėmis. „ Manau, pagrindinis akcentas yra dirbiniui - papuošalui suteiktas išskirtinumas, jo vidinė" vertė, tai, kas sunkiai gali atsispindėti papuošalo išorėje", teigia Evaldas Babenskas.
|