VITO VALATKOS RAŠYTINIS PALIKIMAS
KRYŽMINIS PLOKŠTELINIS SMEIGTUKAS
Inv. Nr. 11.515
Neg. Nr…
GAVIMO ŠALTINIS IR LAIKAS.
Rastas 1964 m. liepos 13 d., vykdant Maudžiorų plokštinio kapinyno archeologinius kasinėjimus kape Nr.10. Kasinėjimų dienyne radinys įrašytas Nr.58.
SAUGOJIMO VIETA.
Ikitarybinio periodo, pirmykštės bendruomenės ekspozicijoje.
APRAŠAS.
Iš žalvarinės plokštelės iškirstas suapvalintais galais 6,9x6,9 cm. dydžio kryžiukas. Kryžiuko centre išdurta skylutė ir joje įtvirtintas geležinis virbalas, kuris nulenktas sudaro smeigtuko smeigę.
Smeigės pusėje, prie vienos kryžmelės pritvirtinta (prilydyta) kilpelė grandinėlei įverti.
Smeigtuko gerosios pusės centre pritvirtintas sidabrinis kūgio formos, užapvalinta viršūne gaubtelis, o aplink jį - trys rantuotos vielos žiedeliai, kurie vienas su kitu koncentriškai susikerta. Visuose keturiuose kryžmų galuose taip pat pritvirtinti panašūs, tik truputį mažesni gaubteliai, o aplink juos po du koncentrinius skersai rantuotos sidabrinės vielos žiedelius.
Į užpakalinėje pusėje esančią kilpelę įverta žalvarinė grandinėlė, kuri pritvirtina žalvarinį kabutį.
Kabučio užkabos viršutinė atauga yra keturkampio skerspjūvio su skersai rantyta viršutine plokštuma. Joje padarytos dvi skylutės ir į viršutiniąją įverta grandinėlė, sujungta su smeigtuku.
Kabučio korpusas yra lanko formos, galuose išdurtos skylutės, į kurias įvertos dvi grandinėlės. Skersai lankelio yra lazdelė su kiek išsikišusiais už lankelio galiukais. Ties lankelio ir skersinuko susikryžiavimais yra į du iškilę nedideli cilindro formos pumpurėliai.
Grandinėlės 37 cm. ilgio, iš įvairaus dydžio, nerūpestingai padarytų grandelių, vienas galas yra pritvirtintas prie kito tokio pat kabučio, kuris sujungtas su analogišku antru kryžiniu plokšteliniu smeigtuku.
Smeigtukų geležinės smeigės surūdijusios ir nulūžusios. Visų gaubtelių viršūnės sunykusios, aptrupėjusios ir prakiurusios.
ISTORINĖ CHARAKTERISTIKA.
Ši smeigtukų pora buvo rasta Kelmės rajone Užvenčio apylinkėje Maudžiorų kaimo plokštiniame kapinyne, kuris yra prie Luokės ir Užvenčio vieškelio ant Ušnos upelio kairiojo kranto, kolūkio „Draugystė” IV brigados gamybinių pastatų teritorijoje. Smeigtukai buvo moters kape Nr.10, paprastai padėti ant krūtinės. Tai vieninteliai sveiki, išlikę nesuardyti smeigtukai šiame kapinyne. Be šių, tokių pat smeigtukų fragmentų buvo rasta šio kapinyno kapuose Nr.11, 42 ir 69 bei likę pavienių fragmentų suardytų kapų vietoje 1964 m. perkasos 52, 79 kvadratuose ir 1966 m. kasinėjimų 48 ir 84 kvadratuose. Iš to matosi, kad Maudžiorų kapinyne šis smeigtukų tipas nėra labai retas; jų turėjo būti bent devyniuose kapuose.
Lietuvos archeologinėje medžiagoje jie nėra labai gausiai minimi. Iki šiol šios formos smeigtukai yra žinomi iš šių vietovių:
1. Jazdaičių, Plungės raj.(/Telšių kraštotyros muziejus, inv. Nr. 1260).
2. Maudžiorų, Kelmės raj.
3. Lumpėnų, Šilutės raj. (W. Gaerte, Urgeschichte Ostpreussens, Königsberg, 1929, p. 230 pieš. 176: C)
4. Pakalniškių, Tauragės raj. (L. Nakaitė, Sidabro naudojimas II-XIII amžiais Lietuvoje dirbiniams puošti, LTSR MA Darbai, ser. A. 1/16 /Vilnius, 1964 m. p.72)
5. Paprūdžių, Kelmės raj. (L. Nakaitė, min. veik.)
6. Pašešuvio, Raseinių raj. (L. Nakaitė, min. veik.)
7. Poežerio, Šilalės raj. (Telšių kraštotyros muziejus, inv. Nr. 9178)
8. Veršvų, Kauno miestas (L. Nakaitė, min. veik.)
Iš radimviečių matosi, kad kryžiniai plokšteliniai smeigtukai iki šiol visai neaptikti Rytų Lietuvoje, Užnemunėje ir Pajūrio Lietuvos kultūrinėje zonoje, išskyrus Jazdaičius. Jie būdingi Kelmės, Šilalės, Tauragės, Raseinių ir Kauno rajonams, kuriuose smeigtukų naudojimo laikais gyveno senovės žemaičių gentys. Todėl šie smeigtukai priklauso tik senovės žemaičiams būdingam papuošalų tipui ir padeda tiksliau spręsti senovės žemaičių gyventos teritorijos ir jų santykių su kitomis gentimis klausimą.
Šie smeigtukai buvo rasti moters kape kartu su žalvarinėmis apyrankėmis, peiliu, yla ir į cilindrėlį sulenkta žalvarine plokštele. Tai rodo, kad čia buvo palaidota turtinga moteris, nes Maudžiorų kapinyne tik šiame kape rastos 6 apyrankės ant vienos moters rankų. Suprantama, kad šis sidabru puoštas dirbinys buvo brangus ir galėjo priklausyti tik turtingai moteriškei - genties vado šeimos narei.
Veršvuose moters kape Nr.98 rasta kryžinių smeigtukų pora buvo kartu su dviem sidabrinėmis storagalėmis apyrankėmis, viela apvyniotais plonėjančiais galais antkakle su kabliuku ir kilpele1. Iš šių įkapių matyti, kad ir čia buvo palaidota labai turtinga moteris, išsiskirianti savo turtingumu iš kitų šiame kapinyne palaidotų moterų.
Veršvų smeigtukų pora pagal tame pačiame kape rastas kitas įkapes datuojama V a2. Smeigtuką iš Lumpėnų V. Gaerte datuoja III-IV a.3 Jazdaičių, Pakalniškių, Paprūdžių, Pašešuvio ir Poežerio smeigtukai rasti atsitiktinai ir iš viso nėra datuoti. Latviai panašius smeigtukus datavo V-VII a.4
Ši Maudžiorų smeigtukų pora pagal kartu su jais rastas juostines pusapvalio skerspjūvio apyrankes galėtų būti datuojama IV-V a. Datavimą patikslina prie smeigtukų esantys kabučiai, kurie datuojami IV a5. Pagal Maudžiorų kapinyno chronologinę topografiją jie datuojami IV-V a. riba. Kiti Maudžiorų kapinyne rasti šių smeigtukų fragmentai tėra tik IV-V a. ribos - V a. kapų zonoje.
Taigi smeigtukų pora datuotina IV-V a. riba, o apskritai šių smeigtukų naudojimo laikas yra IV a. pabaiga ir V a. Maudžiorų kapinyno VI a. kapuose jie jau nebeaptinkami.
Kryžiniai plokšteliniai smeigtukai atsirado iš smeigtukų su rozetine galvute. Jų užpakalyje būdavo išlenkiama geležinė adata, viršutė, geroji, pusė papuošiama iškilimu ir koncentriškai aplink jį einančiais žiedais, padarytais iš skersai rantuotos vielos. Aplink centrinę rozetę būdavo išdėstomos mažos šoninės rozetės6. Stragnos ir Kurmaičių kapinynuose rasti rozetiniai smeigtukai datuojami IV a7. Matyt, laikui bėgant, su ta pačia technika, tik pakeitę kai kuriuos elementus, IV a. pabaigoje ir perėjo senovės žemaičiai prie naujos papuošalų formos - mūsų aptariamų kryžinių plokštelinių smeigtukų.
Tuo pačiu metu meistrai šitokia technika gamino ne vien kryžinius plokštelinius smeigtukus. Maudžiorų kapinyno kape Nr.12, datuojame IV-V a. riba yra rasta žalvarinė sagtis, kurios išplatinto liežuvėlio viršus papuoštas panašiu gaubteliu ir dviem koncentriniais rantuotais žiedeliais (Telšių kraštotyros muziejus, inv. Nr. 11522).
MOKSLINĖ MUZIEJINĖ REIKŠMĖ.
Maudžiorų kryžiniai plokšteliniai smeigtukai 1) prisideda prie šio tipo smeigtukų paplitimo teritorijos nustatymo ir padeda išaiškinti senovės žemaičių gyventas vietas; 2) aiškiai rodo turtinės nelygybės egzistavimą IV-V a.; 3) jų nustatyta chronologija padeda tiksliau datuoti kartu su jais IV-V a. kapuose randamus kitus dirbinius; 4) parodo senovės amatininkų, juvelyrų, sugebėjimus ir teikia duomenų dirbinių raidos istorijai.
Eksponuotinas jis vaizduojant senovės žemaičių giminių gyventas vietas, IV-V a. amatus ar turtinę nelygybę.
DUOMENŲ ŠALTINIAI
Literatūra
1. W. Gaerte, Urgeschichte Ostprenssens, Königsberg, 1929 m.
2. P. Kulikauskas, R.Kulikauskienė, A.Tautavičius, Lietuvos archeologijos bruožai,Vilnius, 1961 m.
3. Lietuvių liaudies menas, Senovės lietuvių papuošalai, I kn. Vilnius, 1958 m.
4. Latviešu Kultūra senatne, Riga, 1937 m.
5. L. Nakaitė, Sidabro naudojimas II-XIII amžiais Lietuvoje dirbiniams puošti. LTSR MA Darbai, ser. A. 1/16/, Vilnius, 1964 m.
Kiti šaltiniai
1. Maudžiorų kapinyno kasinėjimų 1964 ir 1966 m. dienynai, esantys Telšių kraštotyros muziejaus archyve.
APRAŠO AUTORIUS. Vitas Valatka
APRAŠYMO DATA. 1967 m. sausio 19 d.
Informacijos šaltinis http://zam.mch.mii.lt/
|