|
|
R.Rabcevičienė |
Regina Rabcevičienė - vaistažolininkė, natūraliosios produkcijos ekologinio ūkio savininkė, tam tikra prasme ir gydytoja - žmonėms nuo įvairiausių negalavimų siūlo ne vaistus, bet žolelių arbatas, miško gėrybių užpilus. Ir sodyba jos “gydanti” - nuo miesto ritmo pavargusiems svečiams - kaimo turizmas - grynas oras, žvejyba šalia esančiame žuvingame ežere, čia pat auginami Kalifornijos sliekai laimikiui pagauti ir rūkyklėlė jam paruošti, pirtis bei namelis ant pakrantės. Ir jokių išpuoselėtų darželių, takelių, baseinų... Čia tikras kaimas. Net malkas laužui turi susikapoti pats. “Žolininkas turi būti sąžiningas sau” Šalyje yra nemažai ekologinių ūkių, tačiau tokių, kaip Reginos Rabcevičienės - nedaug. Tai natūraliosios produkcijos ekologinis ūkis - jame verčiamasi tuo, kas apima natūralią lauko augmeniją. Moteris, jos vyras bei du vaikai ūkininkauja 1,45 ha nuosavoje žemėje ir nuomoja 3,11 hektaro valstybinio miško. Jame šeima renka grybus, uogas bei vaistažoles, juos perdirba, supakuoja ir parduoda. Ūkį kasmet tikrina VšĮ “Ekoagros”, vienintelė šalyje ekologinių ūkių sertifikavimo įstaiga, kuri nustačiusi, ar jame nenaudojamos cheminės medžiagos, išduoda tai liudijančius sertifikatus. Jau beveik penkerius metus Molėtų rajone Malūnėlio kaime ekologiškai ūkininkaujanti moteris juokauja: “Aš esu ūkininkė, o visi kiti - pagalbininkai”. Jai svarbiausia tai, kad šeimos nariai labai padeda ir palaiko morališkai. Visi čia supranta, kad jei atėjo laikas rinkti kurias nors vaistažoles, kiti darbai turi palaukti. “Šiemet, kai žydėjo liepos, kaip tik buvo šieno prišienauta. Bet mes viską metėm ir ėjom liepų rinkti. O skubėti turi, nes nužydės ir... - viskas, kokybė bus negera. Žolininkas pirmiausia turi būti sąžiningas sau ir kitiems. Jei neturi atsakomybės, nori tik pririnkti ir iškišti, tada jau geriau išvis tuo neužsiimti”. Nuo ekologiškų daržovių - prie vaistažolių Viskas prasidėjo nuo to, kad ponia Regina, kaip kooperatyvo “Gojelis” ekologinio ūkio savininkė buvo pakviesta dalyvauti projekte. “Mane ir kitus supažindino su žinoma žolininke Jadvyga Balvočiūte, kuri skaitė paskaitas apie vaistažoles, netgi važiavome pas ją praktikos atlikti. Ji nuoširdžiai, be jokių paslapčių perdavė savo žinias. Kas norėjo, kam tai patiko - užsikabino. Bet, deja, nedaug tokių. Dabar ekologiškų vaistažolių rinkimu ir perdirbimu užsiimu aš ir viena moteris iš Alantos. Kiti tas žinias tikriausiai panaudojo sau, bet gamyba neužsiima, nes tai kainuoja. Reikia finansinės paramos, įvairiausių leidimų, sertifikato ir t.t.”. Iš pradžių ekologiniame ūkyje auginusi daržoves bei kitą daržo augmeniją ūkininkė Regina vėliau jo atsisakė. “Mūsų ūkis buvo mažiukas. Be to, išleido naujus įstatymus su tam tikrais apribojimais - ekologiški augalai turi augti tam tikru atstumu nuo kelio, nuo kito, paprastai ūkininkaujančio žmogaus ir pan. Būtume dirbę nuostolingai. Dabar esame natūraliosios produkcijos ekologinis ūkis - gėrybes renkame iš pievų ir miško, kur nevykdomi jokie cheminiai darbai, netręšiama, nėra kitokios taršos”. Moteris turi ekologiškos laukinės augmenijos rinkėjos bei perdirbėjos sertifikatus. “Klientai kartais tikrina mano žinias” Nuo pavasario Rabcevičių šeimynai prasideda pats darbymetis miške. Skirtingu laiku reikia surinkti ir išdžiovinti skirtingas vaistažoles, uogas, grybus. Tik šiemet, pasak šeimininkės, dėl šalyje prasidėjusios sausros buvo nelengva. Kai kurios žolelės vos pražydusios sudžiūvo, todėl reikėjo skubėti. Šaltuoju laikotarpiu ponia Regina vyksta į ekologiškų produktų muges prie Žemės ūkio ministerijos, vaistažoles parduoda sostinės J.Basanavičiaus mokykloje rengiamose savaitgalio mugėse. “Daug pirkėjų atvažiuoja į namus. Vienas per kitą susižino. Žmonės ateina arbatėlių nuo peršalimo arba kitų ligų. Bendraujam, kalbamės, aš jiems patariu. Vieną kartą nusiperka ir vėl atvažiuoja. Dauguma nuolatinių klientų apsilanko mugėse. Būna ir tokių, kurie ne tiek pirkti ateina, kiek pasikonsultuoti, pabendrauti”. Svarbiausia mugėje ne stovėti ir pardavinėti, bet ir mokėti pateikti savo produkciją. Nes jeigu ji graži, moki papasakoti, kokių savybių turi žolelės, žmogus susidomi. Ateina ir profesorių, ir dėstytojų, dažnai jie patys žino, nuo ko tos žolelės, o klausinėdami manęs kartais net tikrina, ar iš tiesų žinau, nuo ko tos žolelės”. |